Gydymo įstaigas netrukus pasieks 300 tūkst. porų lietuviškų vienkartinių antbačių. Pirmą kartą medicinos priemonės pagamintos susibūrus klasteriui – jungtinei kelių įmonių iniciatyvai, ir tai leidžia Lietuvai galvoti apie jų eksportą ateityje, sako Vyriausybės atstovai.
Antbačių gamybą inicijavo įmonė „B-link pharma“, gamina bendrovės „Lelija“, „Vixit“, „Geba“, ir „Vilkma“, žaliavą tiekia „Plasteda“ ir „Guminukas“, o logistika rūpinasi „Justida“.
„Labai smagu, kad ne tik mūsų medikai, bet ir mūsų pramonė dalyvauja šitame procese ir kad pinigai lieka Lietuvoje, dirba mūsų darbuotojai, mūsų įmonės“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
„B-link pharma“ vadovė Vaida Noreikienė teigė, kad Covid-19 situacija šalies ekonomikai turi labai didelę įtaką, todėl norėjosi padėti verslui.
Pasak laikinojo ekonomikos ir inovacijų ministro Žygimanto Vaičiūno, įmonių bendra iniciatyva gali tapti šalies pranašumu ne tik viduje, bet ir eksporto rinkose.
„Šiandien turime klasterį, jungtinę kelių įmonių iniciatyvą, tiek tiekimo, tiek logistikos ir pačių produktų. Tai leidžia įgauti mums tam tikrą pranašumą ne tik vietinėje gamyboje, bet ir galvoti apie eksportą perspektyvoje“, – spaudos konferencijoje sakė Ž. Vaičiūnas.
Pasak jo, Europos Sąjungos (ES) ekonomikos ministrai pabrėžia, jog koronaviruso pandemijos akivaizdoje ypač svarbu skatinti vietos gamybą.
„Šiandieninėje situacijoje šitas pavyzdys yra labai konkretus, kaip gali būti užtikrinta asmens apsaugos priemonių gamyba Lietuvoje ir kaip galima užtikrinti lietuviškos darbo jėgos panaudojimą tokiai gamybai“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
Verslumo skatinimo agentūros „Versli Lietuva“ vadovė Daina Kleponė sako, kad šiuo metu beveik visas asmens apsaugos priemones, reikalingas šalies medikams, galima pagaminti Lietuvoje.
„Tai reiškia, kad jų tiekimo terminas gali būti trumpas, kad nereikia įšaldyti daug pinigų mokant iš anksto už prekes, kurios atvažiuoja ilgais atstumais, tai reiškia, kad čia vietoje galime kontroliuoti kokybę ir adaptuoti produktus ir pritaikyti geriausią mūsų poreikiams“, – sakė D. Kleponė.
Anot jos, Lietuvos gamintojų prekės yra brangesnės negu kinų, tačiau svarbu, kad prioritetas būtų teikiamas būtent jiems.
„Jei pasižiūrėsime retrospektyviai, kas atsitiko, kai Kinija įstojo į Pasaulio prekybos organizaciją, didelė dalis Lietuvos tekstilės sektoriaus, daug užsakymų pasitraukė. Dabar yra ne tik Amerikos ir ES nuomonė vieninga, kad turime susigrąžinti dalį gamybos bent jau strategiškai svarbių prekių atgal į mūsų šalis“, – pabrėžė D. Kleponė.
Anot jos, šiuo metu asmens apsaugos priemonių Lietuvoje yra pakankamai, todėl siekiama plėstis ir ieškoti rinkų, kur būtų galima dalį produkcijos eksportuoti.
Autorė Erika Alonderytė
Vilnius, balandžio 24 d. (BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
