Kaune šią savaitę žadama tartis, kaip mažinti taršą per miestą tekančiame Girstupio upelyje ir jo intake Gričiupyje, pirmadienį pranešė savivaldybė.
Ji informavo šią savaitę rengianti pasitarimą su Aplinkos apsaugos departamento specialistais ir bendrove „Kauno vandenys“ dėl galimų alternatyvų, kaip iš esmės spręsti šių upelių taršos problemą.
Didžioji dalis Gričiupio ir Girstupio upelių teka po žeme ir tik nedidelė dalis išnyra į paviršių ties Gričiupio parku ir A. Mickevičiaus slėniu. Pasak savivaldybės, tai, kad upeliai sovietmečiu buvo sukanalizuoti, gerokai apsunkina galimų jų teršėjų paieškas.
„Siekiame ir toliau stiprinti gyventojų sąmoningumą ir atsakomybę, todėl ir toliau skatinsime juos vengti aplinkos teršimo ir jungtis prie miesto tinklų, o į piktybiškai įspėjimų nepaisančius teršėjus žiūrėsime principingai – jų lauks baudos“, – pranešime sako Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tadas Metelionis.
Kauno savivaldybės atstovai kartu su Gričiupio ir Žaliakalnio seniūnijų darbuotojais bei Viešosios tvarkos skyriaus specialistais jau kelerius metus vykdo reidus, lankydami nuosavus namus, kurių kaimynystėje teka Gričiupio upelis.
Pasak savivaldybės, daugumos jų šeimininkai nesudarę sutarčių su bendrove „Kauno vandenys“ dėl pasijungimo prie nuotekų tinklų, todėl siekiama patikrinti, ar visur tvarkingai veikia vietinės nuotekų sistemos.
„Pasitaikė išties įtartinų atvejų. Pavyzdžiui, vienas gyventojas pateikė kvitą, esą kaip tik prieš kelias dienas iš jo namuose įrengtos vietinės kanalizacijos buvo išvežti du kubiniai metrai nuotekų. Jis niekaip negalėjo prisiminti, kada prieš tai paskutinį kartą darė tą patį. Tuo metu vandens skaitikliai rodo, kad šis namų ūkis kas mėnesį suvartoja vidutiniškai 20 kubinių metrų vandens. Skirtumas daugiau nei akivaizdus“, – pasakojo Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vyr. specialistas Aleksandras Beliavičius.
Pasak jo, ne visi gyventojai geranoriškai sutinka įsileisti tikrintojų komandą, nors nekyla abejonių, jog žmonės tuo metu yra namuose.
Kauniečiams, neatvėrusiems durų, asmeniškai siunčiami kvietimai atvykti į savivaldybę ir suteikti reikiamą informaciją.
Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai įspėja, kad pažeidėjams gresia iki 600 eurų siekiančios baudos, dar griežtesnę atsakomybę už gamtai padarytą žalą gali taikyti aplinkosaugininkai.
Pirmąsyk aplinkosaugininkų sučiuptas aplinkos teršėjas atsipirks 60–300 eurų bauda, o pakartotinu atveju ji gali siekti iki 1,5 tūkstančio.
Daugmaž tiek gali būti įvertinta ir žala gamtai, kurią taipogi privalu atlyginti. Kartais tam tikri atvejai gali užtraukti net baudžiamąją atsakomybę su laisvės atėmimo bausmėmis.
Kaunas, sausio 20 d. (BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
