Prezidentas Gitanas Nausėda yra atviras dialogui su Baltarusija, tačiau neperžengs raudonųjų linijų ir nedarys nuolaidų Minskui dėl Astravo atominės elektrinės ir žmogaus teisių, sako šalies vadovo patarėja Asta Skaisgirytė.
G. Nausėda antradienį su kitais šalies vadovais, keliais ministrais ir Seimo komitetų pirmininkais, parlamentinių frakcijų atstovais aptarė Lietuvos santykius su Baltarusija ir Ukraina.
„Jis (prezidentas) pakartojo, kad yra atviras dialogui, bet, žinoma, dialogas bus mezgamas neperžengiant Lietuvos raudonųjų linijų“, – žurnalistams po susitikimo sakė prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais.
„Raudonosios linijos yra Astravo atominė elektrinė ir žmogaus teisės“, – pridūrė ji.
G. Nausėdai tapus prezidentu, Lietuva ėmėsi atnaujinti dialogą su Baltarusija. Rugsėjį Niujorke susitiko Lietuvos ir Baltarusijos užsienio reikalų ministrai.
Prezidento patarėja sakė, kad nepaisant atsinaujinančio dialogo dėl Astravo atominės elektrinės saugumo nebus jokių kompromisų: „Prezidentas neketina tos pozicijos kažkaip modifikuoti“.
Paklaustas, kaip konkrečiai bus mezgamas Lietuvos dialogas su Baltarusija, A. Skaisgirytė sakė, kad šios savaitės pabaigoje Lietuvoje viešės Baltarusijos vicepremjeras Igoris Petrišenko, dalyvausiantis XIX a. sukilėlių vadų palaidojimo ceremonijoje.
„Turime daug temų, turime temų istorinių, turime temų ekonominių, kultūrinių, pačių įvairiausių“, – kalbėjo šalies vadovo patarėja.
Pasak jos, pats prezidentas su Baltarusijos premjero pavaduotoju nesusitiks.
„Baltarusijos vicepremjeras viešės Vilniuje vieną dieną, su juo susitiks Lietuvos premjeras, kaip ir priklausytų pagal rangą protokoliškai, o prezidentas su juo matysis laidotuvių metu“, – tvirtino A. Skaisgirytė.
„Žinoma, kad jie pasilabins, persimes keliais žodžiais. Tikrai nebus taip, kad prezidentas kažkaip vengtų“, – pridūrė ji.
Astravo baimė
Su Astravo atomine elektrine susiję klausimai yra opiausi Lietuvos ir Baltarusijos dvišaliuose santykiuse.
Lietuva teigia, kad kitąmet planuojama paleisti jėganė statoma nesaugiai. Minskas tokius priekaištus atmeta.
Susitikime Prezidentūroje dalyvavęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sakė, kad Lietuvos požiūris į elektrinę nepasikeitė, tačiau dialogo su Baltarusija nebuvimas „neatitinka mūsų nacionalinių interesų“.
„Mes turime kalbėtis. Kiek tai galės daryti įtaką situacijai, čia kitas klausimas“, – tvirtino Lietuvos diplomatinės tarnybos vadovas.
Pasak jo, Lietuva sieks kiek įmanoma išsaugoti Baltarusijos nepriklausomybę nuo Rusijos.
„Matome, kokį spaudimą ji patiria iš Rytų kaimynės. Dialogas su Lietuva galbūt padėtų tai šaliai, kiek tai įmanoma“, – sakė L. Linkevičius.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis sakė besitikintis, kad politikai prieš kitų metų Seimo rinkimus nekurs kampanijų, gąsdindančių žmones Astravo elektrine. Pasak jo, tai būtų labai ciniška.
„Tikimės, kad partijos suras bendrą vardiklį, kaip galėtumėme su kaimynais bendrauti, nes nė viena izoliacija nėra davusi nieko gero, kaip ir šita besitęsianti Baltarusijos izoliacija“, – kalbėjo valdančiųjų „socialdarbiečių“ atstovas.
Tuo metu opoziciniai konservatoriai toliau prieštarauja, kad dialogas su Baltarusija vyktų, kol ji neužtikrins žmogaus teisių ir nepadarys Astravo jėgainės saugesne.
„Kaip aš suprantu, yra skirtinga prieiga. Viena vertus yra kalbėti ir turėti mintyje raudonas linijas, kita vertus, išstatyti raudonas linijas kaip sąlygą kalbėjimuisi“, – teigė parlamentarė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Baltarusijoje savaitgalį vyko parlamento rinkimai, į jį pateko tik Aleksandro Lukašenkos valdymui lojalūs politikai.
„Pagal mūsų standartus, tai nebuvo visiškai laisvi rinkimai. Tą situaciją mes Baltarusijoje turime daugelį metų ir su šiais rinkimais ta situacija nepasikeitė“, – kalbėjo prezidento patarėja A. Skaisgirytė.
Parama Ukrainai
Diskusijos Prezidentūroje dalyviai taip pat aptarė Lietuvos paramą Ukrainai.
A. Skaisgirytė teigė, kad prezidentas norėjo išgirsti nuomones, kaip galima sustiprinti santykius su Ukraina ir kokiomis formomis dar galima būtų paremti šią šalį ir jos eurointegracinius siekius.
Lietuva padeda Ukrainai vykdant reformos kai kuriose viešojo sektoriaus srityse, skiria šaliai humanitarinę ir karinę paramą.
Kitąmet liepą Vilniuje vyks Ukrainos reformų konferencija.
„Tai viena iš visos eilės svarbių konferencijų, kurios prasidėjo Londone, po to vyko Kopenhagoje ir šiais metais Toronte, įtraukiant finansines institucijas, ir Europos centrinį banką, ir Rekonstrukcijos banką, Pasaulio banką, donorus“, – sakė užsienio reikalų ministras.
„Norime, kad tai būtų ne tik dar viena konferencija, o kažkoks visaapimantis reformų procesas. Manome, kad reformos būtų atsakas skeptikams, kurie nelinki tai šaliai stabilumo ir kažko gero“, – pridūrė ji.
Seimo nariai taip pat sakė, kad Lietuva turi padėti Ukrainai.
„Esame šios valstybės draugai, sergame, kad kuo sėkmingiau klostytųsi ta sudėtinga situacija, kurioje yra Ukraina“, – tvirtino opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Kitą savaitę Lietuvoje viešės Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Autorius: Saulius Jakučionis
Vilnius, lapkričio 19 d. (BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.\
