Globos namų darbuotojai dažnai nepagrįstai varžo pažeidžiamų gyventojų teises, nes neturi reikiamos kompetencijos žmogaus teisių srityje, teigia tyrimą atlikusi Seimo kontrolierių įstaiga.
Kontrolieriai konstatuoja, kad taip yra dėl to, kad ne visi globos namuose dirbantys specialistai turi būtinų žinių apie tinkamą gyventojų teisių užtikrinimą, o nepagarbiai su gyventojais besielgiantys specialistai kartais savo veiksmų ydingumo net nesuvokia.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija komentare BNS sako pritarianti Seimo kontrolierių įstaigos išsakytai nuostatai, kad socialinių paslaugų srities darbuotojams būtina kelti profesinę kompetenciją žmogaus teisių užtikrinimo srityje.
Seimo kontrolierių įstaigos vadovas Augustinas Normantas, pamatęs, jog dauguma žmogaus teisių pažeidimų socialinėse globos įstaigose yra susiję su darbuotojų kompetencijos stoka, aiškinosi, kokių žinių gauna studijuojantys su globa susijusias specialybes.
Anot ataskaitos, slaugos studijų krypties apraše, kuriuo remiasi aukštosios mokyklos ruošdamos specialistus, apskritai nėra įtvirtinto reikalavimo, kad slaugos studijas pabaigę absolventai turėtų žinių ir kompetencijų žmogaus teisių užtikrinimo srityje.
Seimo kontrolierius sako apgailestaujantis, kad taip pat ne visi socialinių paslaugų ir sveikatos priežiūros sektorių profesinio mokymo programas baigę asmenys įgyja žinių, susijusių su žmogaus teisių apsauga bei įgyvendinimu.
„Veiksmingas žmogaus teisių užtikrinimas ir apsauga nuo netinkamo elgesio su asmenimis yra glaudžiai susiję su profesine socialinių darbuotojų kvalifikacija. Socialinis darbas yra į vertybes orientuota profesija, kuria siekiama padėti pagalbos reikalaujančiam asmeniui ginti ir realizuoti savo teises. Manau, kad valstybė turėtų imtis veiksmų, kad žmogaus teisių temos būtų įtrauktos į darbuotojų, kurie dirba socialinės globos įstaigose mokymo programas“, – įstaigos pranešime cituojamas A. Normantas.
Seimo kontrolierius A. Normantas ataskaitoje pažymi, kad net ir Profesinės kompetencijos
tobulinimo tvarkos aprašas neįtraukia reikalavimo žinioms bei kompetencijai žmogaus teisių užtikrinimo srityje.
Anot tyrimo, atitinkamai iš daugiau nei 170 šiuo metu galiojančių ir vykdomų socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo programų, mokymai žmogaus teisių užtikrinimo tema vykdomi vos pagal kelias programas.
„Daugumoje slaugos studijų programas vykdančiose įstaigose dėmesys žmogaus teisėms
vis dar nėra pakankamas. Programose nėra atskiro žmogaus teisių klausimams skirto dalyko, o bendruose dėstomuose dalykuose žmogaus teisėms yra skiriama vos po keletą akademinių valandų. Tenka apgailestauti, kad atskiros žmogaus teisių temos, kuri apimtų kankinimų ir kitokio netinkamo elgesio draudimą iki šiol taip ir nėra“, – teigia Seimo kontrolierius.
Ministerija teigia, kad socialiniai darbuotojai per metus ne mažiau nei 16 akademinių valandų skiria profesinės kompetencijos tobulinimui, o socialinio darbo ar socialinės pedagogikos išsilavinimo neturintys darbuotojai turi įžanginius ne trumpesnius kaip 40 valandų kursus.
Pasak ministerijos, dirbantiesiems su negalią turinčiais asmenimis ar jų šeimomis, vykdomi mokymai, kurių metu darbuotojai supažindinami su žmogaus teisių srities klausimais: pavyzdžiui, kaip užtikrinamos vaiko teisės ir interesai, kaip teikti į asmenį orientuotą pagalbą, kaip įgalinti klientą ir užtikrinti jo orumą.
Reaguodama į kontrolierių pastabas ministerija ketina organizuoti suinteresuotų institucijų atstovų susitikimą sutarti dėl profesinės kompetencijos tobulinimo programų turinio.
Seimo kontrolierius kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, premjerą Saulių Skvernelį, Seimo Žmogaus teisių bei Švietimo ir mokslo komitetus, prašydamas skirti didesnį dėmesį žmogaus teisių užtikrinimo bei apsaugos temoms rengiant specialistus.
Vilnius, lapkričio 11 d. (BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
