Lietuvoje mažėjant grybų bei jų rinkėjų, taip pat retėjant miškams, traukiasi ir lietuviškų miško gėrybių verslas.
„Verslui perspektyvos labai liūdnos. Iš lietuviškų grybų ar uogų verslo nėra, jų trūksta, todėl atsivežama žaliava iš kitų šalių“, – BNS sakė 10 įmonių vienijančios Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos vadovas Virginijus Varanavičius.
Nuo 1996 metų veikiančios Varėnos bendrovės „Tandemus“ vienas vadovų Vidmantas Budrikis apgailestauja, kad dėl miško gėrybių stygiaus supirkėjai neturi darbo, o gyventojai nebegali užsidirbti.
Tuo metu 20 proc. pajamų iš grybų rūšiavimo ir perdirbimo gaunančios įmonės „Girios“ direktorius Modestas Masevičius prognozuoja, kad šviežių grybų rūšiavimo verslo netrukus Lietuvoje nebeliks.
„Šviežių grybų rūšiavimas Lietuvoje – laikinas dalykas“, – teigė jis.
Tačiau grybų perdirbėjai rankų nenuleidžia – Lietuvoje per daug investuota, o Rytuose plėtojant verslą esama daug rizikų.
Kai kurie perdirbėjai jau derasi su šalies uogų augintojais, kad jomis kompensuotų lietuviškų miško gėrybių trūkumą.
Beveik visa žaliava – iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos
Pasak V. Varanavičiaus, sumažėjus grybų Lietuvoje, perdirbėjai kuria filialus gretimose valstybėse: Baltarusijoje, Rusijoje, Ukrainoje. Ten didesni miškų plotai, daugiau grybus renkančių žmonių pragyvenimo lygis žemesnis, skatinantis eiti į mišką grybauti.
„Perspektyvos čia nėra dirbti. Kuria nebent antrines įmones. Patirtis ir įdirbis grybų ir uogų versle varėniškių yra didelis. Jų yra visur – ir Sibirą pasiekia“, – sako jis.
Pasak „Girių“ vadovo M. Masevičiaus, Lietuva yra labai geroje geografinėje padėtyje.
„Jeigu tiesiogiai iš Rusijos iki Vokietijos važiuoti, atstumas per didelis. Tada iki Lietuvos, čia išsimuitinimo procedūros ir nuo Lietuvos iki ten – arčiau. Tarpinė stotelė Lietuva – išrūšiuoti, patikrinti kokybę“, – aiškino jis.
M. Masevičiaus teigimu, Rytuose lietuviai voveraites perka tik iki 20 proc. pigiau negu Lietuvoje. Be kita ko, jis pastebėjo, kad konkuruodami lietuviai sukelia kainas Baltarusijoje ir Rusijoje.
Užuominos apie verslo pergrupavimą
M. Masevičius prognozuoja, kad brangstant darbo jėgai, perrinkti grybų, ypač voveraičių, Lietuvoje netrukus nebeapsimokės.
„Rankų darbo daug grybų versle, savikainą grybų didina darbo jėgos brangimas. Ateis laikas, kai su grybais nebeapsimokės Lietuvoje nieko daryti. Nenutrauksime to verslo, bet tą darbą, kurį darome čia, perkelsime į Baltarusiją ar Ukrainą, gal ir į Rusiją ir mokesčiai bus mokami ten“, – BNS aiškino jis.
Pasak V. Budrikio, perkelti verslą į Rytus rizikinga ir dėl tenykščių žmonių supratimo apie darbą, ir dėl jau Lietuvoje padarytų investicijų.
„Su darbo jėga problematiška, žmonės kitokie, nedirba ir tiek. Čia įmonės investavusios yra daug pinigų, padarę dideles bazes ir investuoti kitur gali būti nuostolinga, neatspėsi, kurioje vietoje Rusijoje bus tie grybai“, – teigė jis.
Bendrovės „Ekoratas“ administratorė Aldona Juškevičienė sakė, kad kurtis kitose šalyse neskubama, nes Varėnoje yra „visas potencialas“ išlaikyti produkcijos kokybę: „Turime savo akimis matyti kokybę ir kaip viskas padaryta“.
Dešimtmetį Lietuvoje miško gėrybių verslą plėtojančios įmonės „Adex LT“ vykdančiojo direktoriaus Tomo Gulbino tvirtinimu, lietuviams investuoti ir patiems pasistatyti perdirbimo cechus Rusijoje neapsimoka.
„Norint pastatyti gamyklą, kuri užtikrintų kokybę ir atitiktų standartus, reikia nemenkų investicijų. (...) O investicijos Rytų šalyse ar patikimos? Ar galime saugiai investuoti į tokį rizikingą verslą, kaip grybai ir uogos? Ir dar Rusijoje ar Baltarusijoje, kur neaišku, kas darosi su politika“, – aiškino T. Gulbinas.
Pasak jo, Rusijos ar Baltarusijos grybų perdirbėjai ir „dirba vietos rinkai“.
Lietuviškų grybų neužtenka
V. Varanavičius sako, kad lietuviškų grybų derlius toks, kad „savo reikmėms, į sriubą, užteks“, bet ne verslininkams: „Iš lietuviškų grybų šiandien neišsilaikytų ir viena įmonė“.
Anot jo, žmonių uždarbis iš grybų jau sudaro labai nedidelę papildomų pajamų dalį.
„Kai grybų nedaug, žmonės neina, o ir jų, einančių, kad paskui parduotų, o ne savo reikmėms rinktųsi, mažėja. Verslui perspektyvos labai liūdnos. Per paskutinius trejus ketverius metus kardinaliai viskas pasikeitė – senieji grybautojai arba nebeturi jėgų, arba iškeliavo Anapilin, o jaunimas į miškus neina“, – pasakojo jis.
Pasak jo, grybų mažėjimui įtakos turi ir kiti veiksniai: oro sąlygos – vandens trūkumas, praretėję nuo kirtimų miškai.
Visos grybų ir uogų perdirbimu užsiimančios šalies bendrovės Lietuvoje savo produkcijos parduoda labai nedaug, nes išveža į Vakarus.
V. Varanavičius pripažįsta, kad lietuviška grybų produkcija Europoje labai vertinama.
„Yra atskirų įmonių ir Vokietijoje, ir Prancūzijoje, ir Šveicarijoje, kurios nori tik lietuviškų grybų, tiksliau šviežių voveraičių. Užaugusių Lietuvos miškuose, jų kvapas kitoks. Mes labai gerai paruošiame produkciją, žaliavą. Mūsų kokybė užima vieną aukščiausių vietų Europoje. Nei lenkai nesugeba, nei baltarusiai, juolab rusai“, – pasakojo jis.
Tačiau V. Varanavičiaus kartu ir įspėja, kad iškovotos pozicijos bus greitai prarastos: „Visi nori stabilumo, o pastaruoju metu jo stinga, todėl rinkos dalį užimta pievagrybiai. Jų visada yra. Jie nukonkuruos miško grybus“.
Keturi lyderiai
„Tandemus“ komercijos direktoriaus teigimu, iš Rytų šiemet įmonė planuoja atsivežti apie 1,5 tūkst. tonų grybų. „Adex LT“, pasak įmonės vykdomojo direktoriaus, atsiveža daugiau negu 1 tūkst. tonų grybų.
„Ekorato“ atstovės A. Juškevičienės teigimu, bendrovė pernai įsivežė apie 200 tonų grybų, šiemet planuoja apie 500 tonų.
Iš lietuviškos žaliavos anksčiau gyvenusiai „Viprekai“ 2018 metai, anot vieno savininkų ir direktorius V. Varanavičiaus, buvo neblogi – prisirinko ir uogų, ir grybų, šiek tiek atsivežė, bet šie metai, jo teigimu, pakankamai prasti. „Atsivežtiniai grybai tampa pagrindine produkcija. Pernai 70 proc. vietinė produkcija buvo, o šiemet ji sieks vos 10 proc.“, – teigė V. Varanavičiaus.
Įmonė pernai supirko 300-400 tonų lietuviškų mėlynių, o šiemet – beveik nieko.
Autorius: Sniegė Balčiūnaitė
Vilnius, rugpjūčio 10 d. (BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
