Sociologinėse apklausose pirmaujantys trys kandidatai į prezidentus neatmeta galimybės, kad reikėtų kompensuoti Lietuvoje prieš karą gyvenusiems žydų tautybės žmonėms už jų prarastą asmeninį turtą.
„Yra tam tikros moralės skolos, kurias reikia labai nuoširdžiai aptarinėti. Apie turto grąžinimą natūra būtų sudėtinga kalbėti esamomis aplinkybėmis, bet apie kitus sprendimus, manau, tikrai galime diskutuoti“, – pirmadienio vakarą per prezidento rinkimų debatus Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje Vilniuje sakė Seimo narė Ingrida Šimonytė.
Kitas kandidatas premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad nors įstatymiškai restitucijos procesas Lietuvoje baigtas, vis dėlto būtų galima kalbėti apie piniginę kompensaciją už atimtą privatų žydų turtą.
„Dabar bandymas atnaujinti restitucijos procesą turėtų įvairių pasekmių, tai liestų ne tik mūsų nelabai džiaugsmingą, pakankamai tragišką istorijos tarpsnį, bet diskutuoti visą laiką galime“, – teigė jis.
„Ir aš būčiau linkęs diskutuoti – pabrėžiu dėl asmenų, kurie išgyveno Holokaustą, šiandien yra gyvi – ne paveldėtojai galbūt, ne giminaičiai – dėl žaloms jiems atlyginimo“, – tvirtino S. Skvernelis.
Gitanas Nausėda pabrėžė, kad tai yra moralinė skola tautai, „kuri gyveno ilgus šimtmečius petis petin kartu su mumis, davė Lietuvos ekonomikai, kultūrai, kitiems dalykams labai daug“.
„Manau, kad šitas klausimas negalėtų būti vienareikšmiai išbrauktas iš darbotvarkės. (...) Taip, šiuo atveju nėra galimybės diskutuoti apie turto grąžinimą natūra, tačiau apie tam tikrą žalos kompensaciją finansine to žodžio prasme, mes tikrai galėtumėme kalbėti“, – sakė jis.
Pagal 2011 metais priimtą Lietuvos geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymą Lietuva per dešimtmetį įsipareigojo išmokėti per 37 mln. eurų kompensaciją už totalitarinių režimų nusavintą turtą.
Kasmet Vyriausybė fondui skiria apie 3,6 mln. eurų. Pagal įstatymą, ši suma skiriama Lietuvos žydų religiniams, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, švietimo, mokslo projektams Lietuvoje finansuoti, o kita dalis atidedama ateities projektams.
Taip pat įsigaliojus įstatymui 869 tūkst. eurų buvo panaudota vienkartinei kompensacijai Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje gyvenusiems ir nuo totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu nukentėjusiems šiuo metu užsienyje gyvenantiems žydams paremti. Kompensacijos buvo padalintos 1,5 tūkst. žmonių.
Per nacistinės Vokietijos okupaciją 1941–1944 metais išžudyta apie 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų.
Autorė: Jūratė Skėrytė
Vilnius, balandžio 8 d. (BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
