Atpiginus skolų išieškojimą, antstolių pajamos mažės 16–40 proc., tačiau labiausiai nukentės piktnaudžiavę papildomomis vykdymo išlaidomis, sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.
Antradienį Seime pokyčius dėl skolų išieškojimo tvarkos pristatęs ministras teigė, kad ne visi antstoliai, bet dauguma „piktnaudžiavo papildomomis išlaidomis“.
Antstolių įkainiai šiuo metu yra trijų dalių: fiksuotos būtinosios išlaidos, papildomos vykdymo išlaidos ir atlygis už išieškotą skolą.
Teisingumo ministerija parengė naują tvarką, pagal kurią nelieka papildomų išlaidų, išskyrus išlaidas trečiosioms šalims, pašto ženklams ir pnš., ji turėtų įsigalioti nuo rugpjūčio.
„Papildomos išlaidos, kad antstoliai rašo patvarkymus, tikrina duomenis registrų centruose. Kuo daugiau tikrina – tuo didesnės papildomos išlaidos. Negalime sakyti, kad visi antstoliai taip darė, bet daugelis antstolių piktnaudžiavo papildomomis išlaidomis, nes tikrindavo ir tikrindavo“, – sakė E. Jankevičius.
„Tarkime, gauna tris bylas, bet žmogus vienas, ir patikrindavo dėl kiekvienos, ar jis turi nekilnojamo turto ir taip toliau, todėl ir gaudavosi papildomos išlaidos labai didelės, jos buvo praktiškai nekontroliuojamos“, – kalbėjo ministras.
Ministras pateikė duomenis, kad šiuo metu vykdymo išlaidos išieškant 100–300 eurų skolą siekia 304 eurus, iš jų 24 eurai – būtinos vykdymo išlaidos, 200 eurų – papildomos vykdymo išlaidos, 80 eurų – atlygis. Po pakeitimų, pasak E. Jankevičiaus, skolą sumokėjus per šešis mėnesius jos vykdymo išlaidos sieks 104 eurus, per metus – 116 eurų, per dvejus – 128 eurus.
Teisingumo ministras teigė, kad antstolių pajamos dėl pakeitimų sumažėtų nuo 16 iki 40 procentų.
„Jei mes pažiūrėtume antstolių pajamas, nes svarbu, kad antstoliai nenukentėtų po mūsų priimtų įkainių, tai tikrai ne. Po mūsų naujos tvarkos tie antstoliai, kurie nepiktnaudžiavo prisirašydami papildomas išlaidas, jų pajamos mažės santykinai nedaug, apie 15 proc., o tie, kurie daugiau piktnaudžiaudavo, jų pajamos mažės labiau, apie 40 procentų“, – sakė E. Jankevičius.
2017 metais vidutinės vieno antstolio grynosios pajamos sudarė 10 tūkst. 258 eurus per mėnesį.
38 antstoliai per mėnesį turėjo iki 6 tūkst. eurų pajamų, 40 – tarp 6–12 tūkst. eurų, 28 – tarp 12–20 tūkst. eurų, 11 – per 20 tūkst. eurų.
Antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė I. Karalienė anksčiau spaudos konferencijoje dėl naujos skolų išieškojimo tvarkos tvirtino, jog panaikinus papildomas vykdymo išlaidas antstolių pajamos gerokai sumažės, dėl to gali sužlugti sprendimų vykdymas.
Anot jos, antstolių veikla visuomenėje yra nepopuliari, tačiau jų reputacija neturėtų būti menkinama.
Vyriausybė taip pat siūlo nustatyti konkretų atlygį antstoliams už mažas išieškotas sumas.
Tokį pasiūlymą Ministrų kabinetas pateikė Seime svarstomoms prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotoms pataisoms.
Šalies vadovė siūlo riboti antstolių atlyginimą iki 15 proc. nuo išieškotos sumos.
Vyriausybė laikosi pozicijos, kad dėl to antstolio veikla būtų nuostolinga.
Jos duomenimis, daugiau kaip 60 proc. visų piniginių išieškojimų sudaro skolos iki maždaug 290 eurų, o šiuose išieškojimuose nustačius 15 proc. ribą atlygis antstoliui sumažėtų iki 18 kartų.
Vasarį skelbta, kad antstoliai kreditoriams pernai sugrąžino 67,7 mln eurų skolų – 23,9 mln. eurų (55 proc.) daugiau nei 2017 metais. Statistinis išieškotos sumos vidurkis pernai padidėjo beveik 63 proc. – nuo 162 iki 259 eurų.
Autorė: Milena Andrukaitytė
Vilnius, kovo 19 d. (BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
