Premjeras Saulius Skvernelis Seime aiškindamasis dėl užvertų registrų žiniasklaidai tvirtino, kad daug metų duomenys žurnalistams teikti neteisėtai.
„Jau daug metų duomenys žiniasklaidos atstovams buvo teikiami neteisėtai. Tai, kad naujasis Registrų centro vadovas nutraukė teisės aktais nepagrįstą procesą, neturėtų stebinti. Priešingai, turėtų stebinti tai, kad toks procesas buvo toleruojamas keliolika metų“, – antradienį sakė ministras pirmininkas.
Premjerui klausimus dėl Registro centro duomenų teikimo žiniasklaidai, taip pat dėl sunaikinto Vyriausybės pasitarimo įrašo minėtu klausimu uždavė opozicijos atstovai.
Registrų centras rugsėjo 14 dieną nutraukė daugelį metų galiojusią praktiką pagal žurnalistų užklausas neatlygintinai pateikti registrų duomenis. Žurnalistų bendruomenė pareiškė, kad taip nepagrįstai apribota žiniasklaidos laisvė gauti informaciją iš valstybės.
Seimui antradienį planuojama pateikti įstatymo pataisas dėl nemokamų Registrų centro duomenų žurnalistams, o kol kas Vyriausybė dėl neatlygintino duomenų teikimo žiniasklaidai priėmė laikiną sprendimą.
Atsakydamas į opozicijos klausimus premjeras tvirtino, kad iki šiol duomenys žiniasklaidai teikti sudarant nelygias teises. Jis taip pat teigė, kad Registrų centras trims žiniasklaidos kanalams duomenis teikė pagal sutartis, o kitiems – pagal žodinį susitarimą.
„Iki šiol duomenys buvo teikiami sudarant nelygiateises sąlygas visiems žurnalistams gauti informaciją, nevykdant jokios apskaitos, kada ir kokie duomenys ir Registro centro duomenų bazių teikiami ir kokiais tikslais. Negana to, duomenys buvo teikiami pažeidžiant įstatymus“, – teigė S. Skvernelis.
„Iki šiol per atstovą spaudai, pagal žodinį susitarimą, pažeidžiant įstatymus buvo teikiami Nekilnojamo turto registro duomenys, nors įstatymas nurodo baigtinį sąrašą asmenų, kurie tokią informaciją gali gauti. Taip pat buvo teikiami Juridinių asmenų registro istoriniai duomenys, kurių naudojamas griežtai reglamentuojamas“, – aiškino premjeras.
Anot jo, per mėnesį vidutiniškai būdavo suteikiama iki pusantro tūkstančio vienetų duomenų, o šių duomenų vertė per metus gali siekti apie 200 tūkst. eurų.
Vėliau kalbėdamas Seime žurnalistams Vyriausybės vadovas tvirtino esąs už tai, visi duomenys būtų atviri visuomenei, tik jie turėtų būti nuasmeninti.
„Aš pritarčiau, kad visi nuasmeninti duomenys būtų atverti visuomenei, kadangi kuo daugiau duomenų yra atskleista, tuo daugiau gali verslas vystytis, projektai daromi. Manau, kad žiniasklaida, kaip ir teisėsaugos institucijos, jeigu turi pagrindimą – tai nėra absoliuti teisė – galėtų disponuoti tokiais duomenimis“, – sakė S. Skvernelis.
Vyriausybės parengtos pataisos siūlo, kad žurnalistai turėtų teisę neatlygintai gauti duomenis iš registrų ir valstybės informacinių sistemų, pasirašius atitinkamas sutartis. Tačiau informacijos negalės gauti žurnalistai, per pastaruosius metus daugiau kaip du kartus pažeidę Visuomenės informavimo etikos kodeksą ir tiek pat kartų padarę rimtų profesinių pažeidimų, taip pat etikos nesilaikančios žiniasklaidos priemonės.
Kol bus priimtos įstatymo pataisos, Vyriausybė praėjusią savaitę priėmė laikiną sprendimą, sudarantį sąlygas žurnalistams neatlygintinai gauti duomenis iš Registrų centro. Šiomis dienomis Registrų centras pasirašo atskiras sutartis su žiniasklaidos priemonėmis.
Vyriausybė teigia, kad duomenų teikimo išlaidos bus kompensuojamos iš valstybės biudžeto.
Pasitarime spalio 3 dieną svarstytas klausimas dėl Registrų centro duomenų teikimo žurnalistams. Atidėjus sprendimą, žurnalistai pareikalavo pateikti pasitarimo garso įrašą, bet Vyriausybėje jis buvo sunaikintas.
Aiškindamas apie sprendimą neviešinti Vyriausybės pasitarimo garso įrašo, S. Skvernelis teigė tokio nurodymo niekam nedavęs. Anksčiau jo patarėjas Skirmantas Malinauskas tvirtino, kad tai buvo premjero politinis sprendimas.
„Ne, ne mano politinis sprendimas nesuteikti įrašo žiniasklaidai. Tiesiog klausimas yra, ar įstatymai tą numato, ar įpareigoja, jeigu ne, elgtis reikia pagal įstatymus“, – aiškino ministras pirmininkas ir pabrėžė viską daręs pagal įstatymus.
S. Skvernelis taip pat tikino nežinojęs, kad garso įrašas būna sunaikintas, kai jis pasirašo posėdžio protokolą.
„Pagal nusistovėjusią praktiką per porą dienų pateikiami posėdžių protokolai ir aš elektroniniu būdu juos pasirašau ir tikrai nežinau, kokios to pasirašymo pasekmės. Įrašas daromas tam, kad būtų suformuotas protokolas. Jis buvo suformuotas, aš jį paskaičiau, kadangi iš jūsų buvo įvairios intertrepacijos dėl pačio pasitarimo sprendimo (...) Nei man įdomu, kad jis bus trinamas. Jeigu procedūros numato, kad jis turi būti trinamas, jis bus ištrintas“, – kalbėjo premjeras.
Jis tvirtino šiuo metu nematąs teisinio pagrindo atkurti ištrintą įrašą.
Autorė: Milena Andrukaitytė
Vilnius, spalio 16 d. (BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
