Artėjant naujam šildymo sezonui, šiluma Lietuvoje dėl augančių kuro kainų gali brangti iki 15 proc., palyginti su ankstesniu sezonu, tačiau kai kuriuose didmiesčiuose ji gali brangti mažiau, sako rinkos dalyvių atstovai ir ekspertai. Kai kurie jų tikisi, kad biokuro kainos stabilizuosis ir šilumos brangimo pavyks išvengti.
Kaunas ir Klaipėda gali tikėtis mažesnio kainos augimo
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius teigia, kad šilumos kainas šalyje augina pakilusios kuro kainos.
„Nedidelis šilumos kainų padidėjimas vis tiek bus (...) Kas tikrai turės įtakos visumoje, tai pabrangusios visos kuro rūšys – tiek biokuras, tiek gamtinės dujos, toms įmonėms, kurios dar degina. Šitas faktorius turės įtaką iki 10 proc. ribose, palyginti su praeito šildymo sezono kainomis“, – BNS sakė šilumą tiekiančioms įmonėms atstovaujančios asociacijos prezidentas V. Lukoševičius.
Vis dėlto, pasak jo, bazinių kainų perskaičiavimas Kaune ir Klaipėdoje gali sušvelninti šilumos brangimą.
„Yra vadinamasis bazinių kainų nustatymo procesas, kuris koreguoja šilumos kainas kai kuriuose miestuose, pavyzdžiui, Kaune nustatyta nauja bazinė kaina (...). Planuojama spalio mėnesį dar turbūt ir Klaipėdai nustatyti mažesnę (bazinę – BNS) šilumos kainą. Todėl tas biokuro pabrangimas bus kompensuojamas kitų sąnaudų sumažėjimu“, – sakė V. Lukoševičius.
Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos (LNŠGA) prezidentas Vytautas Kisielius teigia, kad brangstantis kuras gali tiesiogiai lemti šilumos kainų augimą.
„Jei vis dėlto kuro kainos stabilizuosis, šilumos kainos turėtų išlikti panašios į tas, kokias matėme praėjusį šildymo sezoną. Mažiausio šilumos kainų augimo galima tikėtis Kaune. Čia veikia daugiausiai nepriklausomų gamintojų, kurie aktyviai varžosi ir, norėdami užsitikrinti gamybos apimtis, siūlo geriausias šilumos gamybos kainas“, – BNS sakė V. Kisielius.
Pasak jo, jei biokuro ar dujų kainos augs toliau, šilumos kaina artėjantį šildymo sezoną skirtinguose miestuose gali būti apie 10-15 proc. didesnė. Vis dėlto LNŠGA prezidentas tikisi, kad biokuro kainos stabilizuosis ir šilumos brangimo pavyks išvengti.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius teigia, kad biokuras sudaro apie 20 proc. visų sąnaudų, tad jeigu jo metinis brangimas siektų 50 proc., šilumos kainos augimas gali būti iki 10 proc.
„Priklauso nuo miesto. Bendra tendencija yra augimo – tiesiog brangsta kuras, tiek dujos, tiek biokuras. (...) Iki 10 proc. tas kainos padidėjimas, skaičiuojant vien tik biokurą“, – BNS sakė M. Nagevičius.
Kainų komisija rugsėjo viduryje nustatė 8,3 proc. mažesnę bazinę šilumos kainą „Kauno energijai“.
Kainos gali keistis ir dėl naujos šilumos supirkimo tvarkos
Naujojo šildymo sezono viduryje įsigalios ir nauja šilumos supirkimo tvarka, kuria siekiama didesnės konkurencijos. Nepriklausomiems šilumos gamintojams atstovaujančio V. Kisieliaus teigimu, tai bus naudinga vartotojams.
„Žinoma, labiausiai išloš tokie miestai, kaip Kaunas ir Klaipėda, kur konkurencija yra aktyviausia ir veikia daugiausiai nepriklausomų gamintojų“, – sako V. Kisielius.
Pasak M. Nagevičiaus, pokyčiai iš esmės turės teigiamą poveikį gyventojams.
„Kainų komisija yra uždėjusi lubas visiems (šilumos gamintojams – BNS) (...) Tai iš principo konkurencija negali padidinti šilumos kainų, gali jas tik sumažinti. Kitas pliusas yra tai, kad išsilygina konkurencinės sąlygos (...) Minusas gal yra tas, kad jeigu šilumos tiekėjai pralaimės konkurencinėje kovoje, tai tada susidurs su problemomis, kurias kaip nuostolius, matyt, reikės kompensuoti savivaldybėms“, – argumentavo LAIEK prezidentas.
Šilumos tiekėjams atstovaujančios asociacijos prezidentas V. Lukoševičius teigia, kad naujoji tvarka tikriausiai mažins šilumos kainas. Bet, pasak jo, reikia stebėti, kaip elgsis nepriklausomi šilumos gamintojai (NŠG).
„Bus apribotas nepriklausomų šilumos gamintojų kainų lygis pagal vadinamos efektyvios katilinės parametrus. Ir kaip anksčiau buvo galima žiemos mėnesiais geriau uždirbti, nes tiesiog nebuvo pakankamai biokuro katilinių galingumų, tai šiemet tos galimybės nebus. Pamatysime, kaip elgsis nepriklausomi šilumos gamintojai“, – teigė V. Lukoševičius.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad dar ankstoka vertinti būsimos tvarkos poveikį kainoms, nes jis pasijus ne iš karto, o jau šildymo sezono pabaigoje.
Pagal naują tvarką šilumos supirkimo aukcionas vyks gruodžio 20 dieną, superkant šilumą kitų metų sausio mėnesiui. Kainų komisijos specialistai teigė, kad nauja tvarka sudarys vienodas sąlygas NŠG ir centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) įmonėms dalyvauti aukcionuose.
Pasak komisijos, šilumos tiekėjų ir NŠG pajamos iš šilumos gamybos veiklos priklausys tik nuo aukciono rezultatų. Rinkos dalyviai, teikdami pasiūlymą aukcionui, turės neviršyti komisijos nustatytos šilumos supirkimo kainos viršutinės ribos.
Šilumos tiekėjai iki šiol šilumos aukcionuose dalyvaudavo tik su kuro dedamąja (kintamaisiais kaštais), pastoviuosius gamybos kaštus jiems padengdavo vartotojai. Tuo metu NŠG, iš kurių šilumos tiekėjai gali supirkti šilumą, dalyvaudavo aukcione su visomis gamybos sąnaudomis.
Autorius: Vytautas Budzinauskas
Vilnius, spalio 2 d. (BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
