Siūlymas Europos Parlamentui (EP) skirti Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymui 780 mln. eurų didina šansus Lietuvai užsitikrinti didesnį finansavimą projektui, teigia BNS kalbinti politikai ir ekspertai.
Europarlamentarė Rebecca Harms (Rebeka Harms) pirmadienį pasiūlė Europos Sąjungos (ES) 2021-2027 metų biudžete Ignalinos AE uždarymui skirti tiek, kiek prašė Lietuva – 780 mln. eurų, tuo metu Europos Komisija (EK) siūlo skirti 552 mln. eurų.
B. Ropė: yra vilties, kad Briuselis peržiūrės savo pasiūlymą
Europarlamentaras Bronis Ropė pranešė galimą didesnį IAE finansavimą aptaręs su EK nariu Guentheriu Oettingeriu (Giunteriu Otingeriu) - jo pozicija esą teikia vilties, jog Briuselis gali peržiūrėti savo pasiūlymą.
„Kadangi 2024-2025 metais prasideda pirmojo bloko reaktoriaus ardymas, gali būti, kad keletui metų gali sustoti projektas, kol bus vėl skirti pinigai po 2027 metų (...) Mes, kartu su R. Harms aptarę, buvome susitikę su už biudžetą atsakingu Komisijos nariu Guentheriu Oettingeriu, ir jis suprato, kad saugumas yra svarbiausia. Bent jau Komisija šiuo atveju lyg ir linkusi daryti taip, kaip darytų Parlamentas“, – BNS sakė B. Ropė.
B. Ropė teigia, kad su G. Oettingeriu kalbėta rugpjūčio mėnesį, po EK pateikto pasiūlymo.
Europarlamentaro teigimu, jei EP Pramonės, tyrimų ir energetikos komitetas lapkritį pritartų R. Harms pasiūlytam projektui, „bus pakankamai plačiai durys atvertos į tokį dokumentą, kuris pasiūlytas“. Vėliau dėl projekto balsuotų visas Europos Parlamentas.
Pasak viešosios įstaigos „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ (ESTEP) valdybos pirmininko Klaudijaus Manioko, dar anksti spręsti, kiek realiai didės finansavimas, palyginti su Europos Komisijos (EK) pasiūlyta suma.
„Tai, kad atsirado pasiūlymas iš Europos Parlamento, kuris atitinka Lietuvos skaičiavimus, tikrai yra rimtas paramos signalas ir tai pačiai Europos Komisijai persvarstyti savo sprendimą. Aišku, tai didina šansus, kad Ignalinos (AE – BNS) uždarymo finansavimas galų gale bus didesnis. Kiek tie šansai didėja, sunku pasakyti“, – BNS sakė K. Maniokas.
ESTEP valdybos pirmininkas teigė, kad vis dėlto galima įžvelgti ir EK pasiūlymo pagrįstumą.
„Įsivaizduoju, kad Komisija, taip ji ir motyvavo, norėjo, kad Lietuva daugiau prisidėtų, čia buvo turbūt ne tiek pačių projektų kaštų finansavimo eilės arba masto problema – dėl to, aš suprantu, lyg ir yra pakankamas sutarimas. Čia yra proporcijų (klausimas – BNS): kiek prisideda Europos Sąjunga, o kiek Lietuva. Nėra visai nepagrįsti tiek Komisijos matymai ir norai. Jeigu Lietuva daugiau prisidėtų, tai gal tuomet ir labiau rūpintųsi, imtųsi atsakomybės už tuos uždarymo reikalus – čia tokia yra logika“, – sakė K. Maniokas.
ES raginama rūpintis atliekynu
EP Pramonės, tyrimų ir energetikos komiteto paskirtoji pranešėja ir pagrindinė pranešėja IAE uždarymo finansavimo klausimais R. Harms pažymi, kad IAE uždarymui 2020-2027 metais ES turėtų skirti 780 mln. eurų, nes kaip tik tuo metu bus pradėti sudėtingiausi darbai – abiejų reaktorių išmontavimas.
Ji taip pat nurodė, kad dabartinis finansavimo modelis, kai ES finansuoja 86 proc. projektų vertės, o likusią dalį – Lietuva, yra optimalus ir turėtų išlikti ateityje. EK siūlė keisti proporcijas, kad Lietuva finansuotų ne 14 proc., o 20 proc. darbų vertės.
R. Harms pranešime taip pat akcentuota, kad dabartiniame EK pasiūlyme dėl Ignalinos programos nėra sprendžiamas ilgalaikio branduolinių atliekų saugojimo giluminiame atliekyne klausimas, paliekant tai išskirtinai Lietuvos atsakomybei. R. Harms teigimu, ateityje ES turėtų prisidėti prie tokio atliekyno Lietuvoje įrengimo, kadangi pati Lietuva negalėjo sukaupti pakankamai lėšų panaudoto branduolinio kuro galutiniam sutvarkymui.
B. Ropė teigia, kad nuolatinis panaudoto branduolinio kuro saugojimas be ES įsitraukimo gali tapti rimta problema.
„Klausiau, o kaipgi nuolatinis branduolinio kuro saugojimas? (...) Tai, kad ES neliktų nuošalyje ir liktų atsakinga, kadangi įsipareigojimas yra uždaryti atominę elektrinę, o ne vieną ar kitą darbą atlikti. Tad siūlome, kad būtų įtraukta, jog prasidėtų ir nuolatinio saugojimo procesas – kad Komisija pradėtų dalyvauti ir sprendžiant ir panaudoto branduolinio kuro nuolatinio saugojimo klausimus – tokie esminiai trejetas pakeitimų, kurie bus toliau svarstomi“, – BNS sakė B. Ropė.
K. Maniokas: svarbus ne tik Ignalinos AE klausimas
Savo ruožtu K. Maniokas teigia, kad šiuo metu Lietuva aktyviai rūpinasi Ignalinos AE finansavimu, tačiau, pasak jo, svarbu visas problemas išspręsti kuo anksčiau, nelaukiant derybų dėl ES finansavimo pabaigos.
„Svarbiausia tą Ignalinos klausimą išspręsti anksčiau, nelaukiant derybų pabaigos ir dabar tas R. Harms pasiūlymas prie to galėtų prisidėti (...). Ankstesnių mūsų derybų dėl finansų perspektyvų patirtis rodo, kad negerai yra palikti Ignalinos klausimą pačiai paskutinei minutei, nes (...) dėl to nukenčia kiti Lietuvos reikalai. Jeigu pavyktų čia anksčiau pasiekti kokį nors sprendimą, šį kartą būtų didelis privalumas, nes, manau, kad pagrindinis klausimas yra Sanglaudos fondai“, – kalbėjo K. Maniokas.
Energetikos ministras Ž. Vaičiūnas birželį BNS teigė, kad derybos dėl finansavimo gali užsitęsti ir po Europos Parlamento rinkimų, kurie vyks kitąmet.
Ignalinos AE uždarymui iš ES biudžeto 2014-2020 metais skirta 450,8 mln. eurų, 2007-2013 metais – 837,4 mln. eurų.
Lietuva uždaryti Ignalinos AE įsipareigojo stodama į ES. Jėgainė galutinai sustabdyta 2009-ųjų pabaigoje, o jos uždarymo darbai, skaičiuojama, truks iki 2038 metų. Skaičiuojama, kad iki tada jėgainės uždarymui dar reikės 1,3 mlrd. eurų.
Autorius: Vytautas Budzinauskas
Vilnius, rugsėjo 18 d. (BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
