Beveik pusė Lietuvos gyventojų niekada nėra keitę gyvenamosios vietos, rodo reprezentatyvi gyventojų apklausa.
Į klausimą, kada paskutinį kartą keitė gyvenamąją vietą ne tame pačiame mieste/kaime 46 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų atsakė, kad nekeitė gyvenamosios vietos – visada gyveno tame pačiame mieste ar kaime, kuriame gyvena ir šiuo metu.
Apklausos duomenimis, lojaliausi gyvenamajai vietai yra didžiųjų miestų gyventojai.
Reprezentatyvi gyventojų apklausa buvo atlikta rengiant Lietuvos teritorijos bendrąjį planą, jo rengėjų – Aplinkos ministerijos ir partnerių – užsakymu. Apklausą šių metų pavasarį atliko tyrimų bendrovė „Nielsen“, apklaususi 1,6 tūkst. šalies gyventojų nuo 16 iki 65 metų amžiaus
Daugiau nei pusė apklaustųjų (57 proc.) teigė esantys patenkinti gyvenimo kokybe ten, kur šiuo metu gyvena. Vidutiniškai savo gyvenamąją vietą vertino kiek daugiau nei trečdalis, nepatenkinti ja buvo 7 procentai respondentų.
Į Vilnių, Kauną ir Klaipėdą gyventojai dažniau kraustėsi iš mažesnių miestų ir užsienio, tuo tarpu apie pusę į Šiaulius ir Panevėžį besikėlusių gyventojų sudarė kaimo vietovių gyventojai.
14 procentų į Vilnių atsikrausčiusių respondentų nurodė atvykę iš Kauno.
Į klausimą, kodėl keitė gyvenamąją vietą, po 24 procentus besikrausčiusių respondentų atsakė, kad tai nulėmė patogesnės gyvenimo sąlygos arba darbas. Trečia populiariausia priežastis kraustytis buvo santuoka: pas sutuoktinį gyventi į kitą miestą persikėlė 19 procentų besikrausčiusių lietuvių. Kiek mažiau, 18 proc., kraustėsi dėl mokslų.
Dėl mokslo dažniausiai buvo kraustomasi į Vilnių ir Kauną, į Klaipėdą – dėl darbo.
„Vilnius, Klaipėda, mažesni miesteliai dažniau paliekami ieškant patogesnio gyvenimo. Iš Šiaulių, Panevėžio, kaimo vietovių dažniau nei iš kitur išvažiuojama ieškant darbo. Kaimas dažniau paliekamas ir dėl mokslų ar vedybų“, – rašo apklausos autoriai.
Į kitus miestus lietuviai vyksta apsipirkti, kasdien renkasi automobilį
Paklausti, kokiu tikslu vyksta į artimiausią didesnį miestą, beveik visi (94 proc.) respondentai minėjo vykstantys apsipirkti, 86 proc. nurodė keliaujantys dėl kultūrinių paslaugų ir pramogų.
72 procentai respondentų į kitus miestus nurodė keliaujantys finansinių, 70 procentų – buitinių paslaugų.
Religinių paslaugų į didesnius miestus vyko apie pusė (46 proc. respondentų), dirbti – 45 procentai.
Apie trečdalis vyko mokytis, o vaikus į švietimo įstaigas didesniuose miestuose vežė 22 proc. respondentų.
„Komunikacinis mobilumas (kasdienės, periodinės, epizodinės kelionės) labiau priklauso nuo pasirinkto gyvenimo būdo ir asmeninių galimybių nei dėl poreikio keliauti esant tariamai didelei atskirčiai tarp paslaugų spektro ir kokybės skirtingo dydžio miestuose/gyvenvietėse“, – duomenis apibendrina apklausos autoriai.
Beveik visi apklausos dalyviai (90 proc.) dirbo ar mokėsi ir kasdienėms kelionėms į darbo ar mokslų įstaigas rinkosi automobilį: juo vykstantys nurodė 47 procentai visų respondentų. Dar penktadalis teigė keliaujantis pėsčiomis, 15 procentų vyko viešuoju transportu.
Dviračius kasdienėms kelionėms rinkosi 3 procentai respondentų.
Ketvirtadaliui žmonių kasdienių kelionių į darbą ar mokslo įstaigą metu tenka įveikti mažesnį nei 2 kilometrų atstumą, beveik tiek pat kasdien keliauja 3-5 kilometrus. 13 procentų respondentų nurodė kasdien įveikiantys daugiau kaip 20 kilometrų atstumą.
Autorė: Austėja Masiokaitė
Vilnius, rugpjūčio 6 d. (BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
