Oro tarša, sukelianti ligas bei priešlaikines mirtis, išlieka viena aktualiausių visuomenės sveikatos ir aplinkos problemų daugelyje pasaulio šalių, taip pat - ir Lietuvoje. Siekiant pradėti diskusijas, kaip reikėtų taršą mažinti, Aplinkos ministerija kartu su konsultantais parengė Nacionalinį oro taršos mažinimo planą. Pirminis šio plano projektas šiuo metu pateiktas suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei derinti.
„Norint pasiekti tikslus – pradedame nuo plano kūrimo, nes neturint krypties, nėra įmanoma pasiekti efektyvių rezultatų. Nacionalinis oro taršos mažinimo planas turi padėti išspręsti bent dalį su oro tarša susijusių problemų – sumažinti žmonių sergamumą, priešlaikinių mirčių skaičių, – pabrėžia aplinkos viceministras Martynas Norbutas. – Europos aplinkos agentūros duomenimis, 2013 metais mūsų šalyje fiksuota 3170 ankstyvųjų mirčių, kurios siejamos su smulkiųjų kietųjų dalelių koncentracija.“
Europos Komisijos 2017 m. ataskaitoje pranešama, kad oro kokybė mūsų šalyje kelia didelį nerimą, todėl, pasak viceministro, Lietuva privalo siekti pažangos, kad reikšmingai sumažintų į aplinką patenkančių teršalų kiekį.
„Didieji Lietuvos miestai iki šiol kenčia nuo transporto spūsčių, prastos oro kokybės. Europos valstybėms pradėjus įgyvendinti dyzelinu varomų transporto priemonių mažinimo planus, daugelis dyzelinių automobilių, tikėtina, bus parduotos toms valstybėms, kurios ribojimų neturi. O tai dar labiau padidintų taršą ir neigiamai paveiktų Lietuvos gyventojus“, – sako M. Norbutas.
Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, visa Europos Sąjunga ir kiekviena jos valstybė atskirai iki 2020 m. ir 2030 m. turi sumažinti išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekį, palyginti su 2005-aisiais. Pasiekus numatytų tikslų, neigiamas oro taršos poveikis sveikatai ES mastu turėtų sumažėti beveik 50 proc.
Lietuvai iškelti irgi nelengvi uždaviniai. Mūsų šalis iki 2020 m. turės 55 proc. sumažinti sieros dioksido, 48 proc. – azoto oksidų, 32 proc. – nemetaninių lakiųjų organinių junginių, 20 proc. – smulkiųjų kietųjų dalelių, 10 proc. – amoniako, o nuo 2020 m. iki 2030 m. dar papildomai 5 proc. sumažinti sieros dioksido, 3 proc. – azoto oksidų, 15 proc. – nemetaninių lakiųjų organinių junginių, 16 proc. – smulkiųjų kietųjų dalelių išmetimus.
Pagal minėtosios direktyvos reikalavimus šiame plane turi būti įvertinta dabartinė oro kokybė ir jo tarša šalyje, nustatyta, kiek bus sumažintas išmetamų teršalų kiekis. Nacionaliniame oro taršos mažinimo plane turi būti suderintos priemonės, kurios veiksmingiausiai leis sumažinti direktyvoje nurodytų teršalų kiekį žemės ūkio, energetikos, transporto, pramonės ir kituose sektoriuose.
Vienas didžiausių oro taršos mažinimo 2020 m. ir 2030 m. tikslų įgyvendinimo iššūkių – sumažinti aplinkos oro taršą azoto oksidais. Čia iki šiol padaryta mažiausia pažanga (2005–2015 m. laikotarpiu azoto oksidų kiekis sumažėjo tik 9 proc.). Didžiausias aplinkos oro teršėjas azoto oksidais – kelių transporto sektorius. Todėl priemonių plano projekte transporto sektoriui skiriamas ypatingas dėmesys, numatomos skirtingos poveikio priemonės.
Tai ir rengiamas taršos mokestis automobiliams, skatinant piliečius įsigyti mažiau taršias transporto priemones, taip pat – siūlymai riboti dyzelinių automobilių judėjimą didžiuosiuose savivaldybių miestuose, ir taikyti didesnį dyzelinio kuro akcizą, kuris šiuo metu yra vienas iš mažiausių ES šalyse. Priemonių plane siūloma įdiegti ir pranešimo apie kelyje aplinką teršiančias transporto priemones sistemą, kuri paskatintų įsitraukti aktyvius piliečius.
Nacionalinis oro taršos mažinimo planas, kaip įpareigoja Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planas, turi būti patvirtintas iki 2018 m. gruodžio 31 d.
Aplinkos ministerijos informacija
