Seimas antradienį po svarstymo pritarė pensijų kaupimo reformai, kurioje atsisakoma „Sodros“ įmokos dalies pervedimo į pensinius fondus, keičiama privataus kaupimo formulė, o pensijų anuitetų mokėtoja numatoma paskirti išimtinai „Sodrą“.
Už Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimus balsavo 66, prieš 18, susilaikė 17 parlamentarai. Galutinis balsavimas dėl šių pakeitimų numatytas birželio 28 dieną.
Svarstymo metu parlamentarai atmetė socialdemokratų frakcijos atstovų siūlymą atsisakyti automatinio dirbančiųjų įtraukimo į antros pakopos pensijų kaupimo sistemą, taip pat daugiau nei siūlo Vyriausybė mažinti pensijų fondų taikomus atskaitymus nuo sukaupto turto. Atmestas ir Liberalų sąjūdžio frakcijos siūlymas atsisakyti ketinimų anuitetų platinimą perduoti išimtinai „Sodrai“.
Valdančiųjų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovas Stasys Jakeliūnas prieš balsavimą teigė, kad reforma padės sutvarkyti pensijų sistemą.
„Tikrai svarbus įstatymo projektas, galbūt ne 100 proc., bet nemaža dalimi koreguojami tie sprendimai, kurie buvo priimti priimti 2001–2002 metais, 2012-2013 metais, manau, kad priėmus šitą ir kitus sprendimus, mes galų gale iš esmės pajudėsime prie pensijų sistemos – tiek kaupiamosios, tiek „Sodros“ – sutvarkymo“, – sakė S. Jakeliūnas.
Konservatorius Mykolas Majauskas įsitikinęs, kad pensijų reforma tik pasunkins būsimų pensininkų padėtį.
„Kas laukia tų žmonių, kurie nuspręs nekaupti – mažas ir vidutines pajamas gaunančių ir tų, kuriems per 40 metų, – jie turės gyventi iš „Sodros“ pensijos, bet mes aiškiai matome, kad jos pakeitimo norma (pensijos santykis su alga – BNS) yra 20 procentų. Mes norime pasakyti, kad visas tas milijonas gyventojų, išėjęs į pensiją, turės gyventi už 180 eurų“, – sakė M. Majauskas.
Opozicinių socialdemokratų frakcijos atstovas Algirdas Sysas teigė, kad įstatymo pakeitimai numato prievartinį dalyvių įtraukimą į papildomą kaupimą, nepaisant keičiamų ir tikslinamų formuluočių.
„Kalbama, kad pakoreguota ir automatiško įtraukimo nėra. Tik žodžio „automatiškai“ nėra. Čia yra priverstinai daroma sistema. Sutikčiau, jeigu tai būtų „Sodros“ sudedamoji dalis, dabar darome kažkokį hibridą – norime anuitetus „Sodroje“ mokėti, bet kaupti privačiai. Čia išradinėjame lietuvišką dviratį“, – sakė A. Sysas.
Liberalas Jonas Varkalys teigė, kad po korekcijų vis dėlto atsiranda didesnis pasirinkimas dėl įtraukimo į privataus pensijų kaupimo sistemą.
„Manau, kad gavus pranešimą rašytinį žmogui iki 40 metų, šitas dalykas sušvelnėjo ir yra šioks toks pasirinkimas“, – kalbėjo J. Varkalys.
Pertvarkant pensijų kaupimo sistemą būtų atsisakoma 2 proc. „Sodros“ įmokų pervedimų į antrosios pakopos pensijų fondus ir nustatoma nauja kaupimo formulė (4+2). Įmoką sudarytų 4 proc. nuo pensijų kaupimo dalyvio pajamų ir 2 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio lygio priemoka iš valstybės biudžeto.
Po mokesčių konsolidacijos (kai atlyginimai iki mokesčių išaugs) kaupimo procentai šiek tiek keistųsi ir kaupimo formulė būtų tokia: 3 proc. nuo asmens atlyginimo ir 1,5 proc. valstybės parama nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio. Siekiant sudaryti gyventojams galimybę skirti lėšų privačiam kaupimui, po 1 procentinį punktą bus sumažinta „Sodros“ įmoką ir GPM tarifas.
Pertvarkoje suplanuota nauja dalyvių įtraukimo į pensijų kaupimą antrosios pakopos fonduose tvarka. Pensijų kaupimas prasidėtų asmenį įtraukus į pensijų kaupimą ir jam nepareiškus atsisakymo iki įtraukimo metų birželio 30 dienos sudaryti pensijų kaupimo sutartį su jo paties pasirinkta pensijų kaupimo bendrove, arba asmenį jo sudarytos pensijų kaupimo sutarties pagrindu įregistravus Dalyvių ir išmokų gavėjų registre.
Įtraukimo procedūra būtų kartojama tris kartus kas trejus metus iki 40 metų. Vyresni nei 40 metų ir nekaupiantys asmenys pensijų kaupime galėtų dalyvauti savanoriškai.
Asmenys, tapę pensijų fondų dalyviais iki 2018 metų gruodžio 31 dienos, iki 2019 metų birželio 30 dienos galėtų pensijų kaupimo bendrovei pateikti prašymą nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime arba stabdyti pensijų įmokų pervedimą. Vyriausybė siūlė terminą iki kovo 1 dienos.
Reforma įtvirtina šias pensijų išmokų rūšis: pensijų anuitetą (atidėtąjį ir standartinį), jo privalomumo ribą siūlant nustatyti ties 10 tūkst. eurų riba, vienkartinę pensijų išmoką, periodinę pensijų išmoką. Planuojama, kad nuo 2020 metų centralizuotu anuitetų tiekėju taps „Sodra“ (šiuo metu pensijų anuitetus platina gyvybės draudimo bendrovės).
Įstatymo pakeitimais taip pat siūloma mažinti atskaitymus iš pensijų turto pensijų kaupimo bendrovės naudai: nuo kitų metų pradžios jie siektų 0,8 proc., nuo 2020 metų – 0,65 proc., o nuo 2021 metų – 0,5 procento pensijų fonde dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės.
Vilnius, birželio 26 d. (BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
