Vyriausybės siūlomas trejų metų mokestinių permainų planu siekiama didinti mažas ir vidutines pajams gaunančių žmonių pajamas, taip pat stiprinti kovą su šešėline ekonomika, tvirtina finansų ministras Vilius Šapoka.
„Mokesčių pertvarka yra kaip namo statyba (...) Prašydamas palaikymo ir prisiimdamas atsakomybę kviečiu šitą namą statyti kartu ir nebandyti jo sugriauti“, pristatydamas Vyriausybės siūlomą mokesčių pertvarką parlamentarams sakė V. Šapoka.
„Turime ieškoti ir sutarti dėl bendro intereso, patraukus vieną sieną, ar stogą, namas sugrius“, - pridūrė jis.
Seimas antradienį po pateikimo pritarė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms: už balsavo 52, prieš - 28, susilaikė 15 Seimo narių.
Pagrindiniu pataisų svarstymo komitetu paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomu - Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Toliau pataisas Seime numatoma svarstyti birželio 21 dieną.
Konservatorius Mindaugas Majauskas priekaištavo, kad Vyriausybė planuoja nedidelėmis sumomis padidinti beveik visų visuomenės grupių pajamas, vietoj to, kad bandytų spręsti aktualiausias vienos ar kelių sričių problemas.
„Mokestine pertvarka didžiausias dėmesys skiriamas dirbantiesiems, siekiant jiems sumažinti mokestinę naštą, kuri lyginant su mūsų kaimynėmis, yra smarkiai per didelė”, - teigė V. Šapoka.
Konservatorius Rimantas Jonas Dagys tvirtino, kad siūlomais pakeitimais Vyriausybė silpnina „Sodrą”.
Parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas pabrėžė, kad pakeitimai yra žingsnis teigiama kryptimi, o toliau dėl jų bus galima diskutuoti Seimo komitetuose.
Vyriausybė siūlo didinti neapmokestinamas pajamas, sujungti darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas, dviem procentiniais punktais mažinti socialinio draudimo įmokas ir įvesti „Sodros“ įmokų lubas, o bazinės pensijos mokėjimą perkelti į valstybės biudžetą.
Konsolidavus socialinio draudimo įmokas darbuotojų pusėje, darbo pajamoms bus taikomi du pagrindiniai tarifai – 21 proc. gyventojo pajamų mokestis, 6 proc. punktais didėjantis dėl bazinės pensijos mokėjimo perkėlimo į valstybės biudžetą, ir 18,5 proc. socialinio draudimo, įskaitant ir privalomąjį sveikatos draudimą, įmoka.
Darbdavio socialinio draudimo įmoka mažės iki 1,24 proc., ji apims nelaimingų atsitikimų, nedarbo ir profesinių ligų draudimą, taip pat įmokas į garantinį ir ilgalaikių išmokų fondus.
Perskaičiuojant darbuotojo mokamas įmokas „Sodrai“, ji visiems bus sumažinta 2 proc. punktais. Tai susiję su permainomis pensijų kaupime – 2 proc. „Sodros“ pervedimų į antros pakopos pensijų fondus naikinimu ir gyventojo įmokos padidinimu iki 4 procentų. Valstybė kaupiantiems antros pakopos fonduose ir toliau prisidės 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
Atlyginimo riba, iki kurios taikomas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), turėtų augti iki 2,5 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), numatytas trejų metų NPD didinimo planas. NPD kitąmet siektų 280 eurų (dabar – 380 eurų, tačiau perskaičiavus pagal pagal naują mokesčių konsolidavimo tvarką, jis būtų 272 eurai). Antrais reformos metais NPD didėtų iki 370 euro, o 2021–aisiais – iki 470 eurų.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisomis siūloma įvesti „Sodros“ įmokų lubas: 2019 metais jos siektų 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), 2020 metais – 84 VDU, o 2021 metais – 60 VDU. „Sodros“ lubas viršijančioms pajamoms būtų taikomas 25 proc. GPM tarifas.
Vilnius, birželio 5 d. (BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
