Seimas nusprendė svarstyti Vyriausybės siūlomas pensijų kaupimo permainas, kuriomis ketinama naikinti „Sodros“ pervedimus į antros pakopos pensijų fondus, didinat pačių gyventojų mokamas įmokas.
Parlamentarai po pateikimo antradienį pritarė Socialinio draudimo įstatymo, Pensijų kaupimo įstatymo bei su jais susijusių įstatymų pataisoms. Jos toliau bus svarstomos parlamentiniuose komitetuose, o į Seimo posėdžių salę turėtų grįžti birželio pabaigoje.
Parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas, ragindamas po pateikimo pritarti įstatymų pakeitimams, teigė, kad tai yra ilgai rengtos permainos, būtinos užtikrinti šalies pensijų sistemos stabilumą.
Tiesa, anot S. Jakeliūno, dalis Vyriausybės siūlymų gali būti tobulinami ir iki liepos pradžios sprendimų gali nepavykti priimti.
„Tam gali tekti skirti daugiau laiko nei siūlo premjeras (25 dienas - BNS). Yra įvairių alternatyvų, tikiu, kad rasime gerus ir pamatuotus sprendimus“, - sakė S. Jakeliūnas.
Liberalė Aušrinė Armonaitė pabrėžė, kad per penkiolika metų siūlomas jau dešimtas privataus pensijų kaupimo tarifas, ji taip pat kritikavo ketinimus pensijų anuitetų platinimą perduoti „Sodrai“.
„Manau, kad gyventojai nusipelnė stabilumo, o jiems siūloma mažiau galimybių rinktis, didinamas valstybės vaidmuo ir valstybės kišimasis, kuris ir taip yra didelis“, - teigė A. Armonaitė.
Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio, jau apie 80 tūkst. antros pakopos pensijų fonduose kaupusių gyventojų yra išėję į pensiją, tačiau tik nedidelė jų dalis įsigijo pensijų anuitetus.
„Anuitetų rinka yra maža, dėl to siekiama turėti vieną valstybinį tiekėją, kad jis nesiekdamas pelno užtikrintų kuo didensę gražą dalyviams“, - tvirtino ministras.
S. Jakeliūnas pabrėžė, kad šiuo metu pensijų anuitetus platinančios gyvybės draudimo bendrovės gali bankrutuoti. Anot jo, Lenkijoje pensijų anuitetų platinimą perduoti valstybei yra rekomendavęs Pasaulio bankas.
Konservatorius Rimantas Jonas Dagys apgailestavo, kad nepaisant visuomenės senėjimo, siūloma visiems sumažinti „Sodros“ įmokas, šių praradimų nekompensuojant kitais lėšų šaltiniais.
„Ir taip mažas pensijas ketinama dar labiau mažinti“, – teigė R. J. Dagys.
L. Kukuraitis pripažino, kad pirmaisiais reformos metais „Sodros“ biudžeto praradimai siektų apie 70 mln. eurų, iš kurių 60 mln. eurų būtų dėl tarifo sumažinimo.
„Tačiau tai yra investicija į ateitį, siekiant, kad žmonės kauptų papildomai. Bazinę pensijos dalį (ją siūloma perkelti į valstybės biudžetą - BNS) sukuriamos prielaidos finansuoti iš kitų mokesčių“, – sakė L. Kukuraitis.
Socialdemokratas Algirdas Sysas piktinosi, kad siūlomi pakeitimai bus naudingi privatiems pensijų fondams, kurie kaip verslo grupė daro įtaką valstybei, siekdami sau naudingų sprendimų.
Pensijų kaupimo pertvarkos planas numato, kad kitąmet antros pakopos fonduose pradėsiantis kaupti žmogus arba dabar kaupiantis tik 2 proc. „Sodros“ pervedamą įmoką, kitąmet mokės 2,4 proc. jo darbo užmokesčio. Valstybės skatinamoji įmoka jam sieks 0,4 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio, tuo metu „Sodros“ pervedimai į fondus bus nutraukti.
Valstybės skatinamoji įmoka ir gyventojo įmoka bus pamažu didinamos, kol 2023 metais pasieks atitinkamai 2 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio ir 4 proc. gyventojo darbo užmokesčio.
Antros pakopos fonduose dabar kaupiantieji pagal schemą „2+2+2“ pasikeitimų nepajus. Jiems valstybės skatinamoji įmoka toliau sudarys 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio, o nutrauktus „Sodros“ pervedimus kompensuos „Sodrai“ mokamų įmokų sumažinimas 2 procentiniais punktais.
Pensijų reforma vyks, kartu sujungiant darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas. Kadangi po reformos atlyginimo dydis iš esmės bus lygus darbo vietos kainai, bus perskaičiuota ir pensijų kaupimo formulė – ji būtų 3 proc. darbuotojo įmoka ir 1,5 proc. valstybės skatinamoji įmoka.
Prie kaupimo antros pakopos fonduose gyventojas bei darbdavys galėtų prisidėti papildomai, tarkime, pirmasis galėtų mokėti daugiau kaip 4 proc. atlyginimo. Tokiu atveju jiems būtų taikomos mokestinės lengvatos – tokios pat, kurios dabar galioja investuojant į trečios pakopos pensijų fondus.
Taip pat numatoma galimybė žmogui, pavyzdžiui, staiga sumažėjus jo pajamoms, laikinai stabdyti pensijos kaupimą, tačiau bendra to trukmė negalės viršyti 12 mėnesių.
Numatoma, kad dirbantis žmogus bus automatiškai įtraukiamas į pensijų kaupimo sistemą, tačiau jis galės atsisakyti joje dalyvauti. Pasiūlymai dalyvauti sistemoje bus teikiami 3 kartus, bet tik iki 40 metų amžiaus.
Ketinama sumažinti antros pakopos pensijų fondų įkainius iki 0,5 vidutinės metinės lėšų vertės, įvesti „gyvenimo ciklo“ investavimo strategiją, iki 10 tūkst. eurų sumažinti minimalią sumą anuitetui įsigyti, o pačių anuitetų platinimą perduoti išimtinai „Sodrai“. Šiuo metu pensijų anuitetus platina gyvybės draudimo bendrovės.
Seime daugiausiai diskusijų kelia Vyriausybės siūlymas 2 punktais mažinti socialinio draudimo įmokas ir perkelti bazinės pensijos mokėjimą į valstybės biudžetą.
Dalis valdančiųjų koalicijai priklausančių „valstiečių“ ir socialdarbiečių nusiteikę Vyriausybės teikiamus siūlymus dėl pensijų sistemos pertvarkos vertinti iki rugsėjo pradžios – tam sudaryta šešių parlamentarų ir keturių ekspertų darbo grupė.
S. Jakeliūnas gegužės pabaigoje teigė, jog pensijų reformai nuo 2019 metų startas tikriausiai nebus duotas – ji įsigalios tik nuo 2020 metų.
Vyriausybė tikisi, kad siūlomi pakeitimai įsigalios nuo kitų metų pradžios.
Vilnius, birželio 5 d. (BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
