Prasidėjęs pasaulinis judėjimas #MeToo prieš seksualinį priekabiavimą, fizinį bei psichologinį smurtą paskatino ir Lietuvos gyventojus, galbūt patyrusius seksualinį priekabiavimą, aktyviau kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą.
„Po pasaulinio judėjimo #MeToo kampanijos tarnyba sulaukė labai daug paklausimų dėl seksualinio priekabiavimo, tiek telefonu, tiek raštu“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Seime sakė lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė.
Lygių galimybių kontrolierės tarnybos paskelbtoje 2017 metų ataskaitoje nurodyta, kad dėl seksualinio priekabiavimo sulaukta 12 pareiškėjų, jie kreipėsi, siekdami sužinoti, kaip atpažinti seksualinį priekabiavimą, kaip elgtis, siekiant sustabdyti seksualinio priekabiavimo veiksmus ir kaip ginti pažeistas savo teises.
Anot A. Skardžiuvienės, žmonių aktyvumą kreiptis į tarnybą dėl galimos diskriminacijos padidino galimybė skundus teikti elektroniniu būdu bei socialiniais tinklais.
„Tarnybos atvirumas suteikia galimybę kreiptis ne tik raštu, bet užpildant elektroninį paklausimą ar skundą bei mūsų „Facebook“ paskyroje kreiptis į mus tiesiogiai. Skaičiai su paklausimais tiek elektroniniu paštu, tiek „Facebook“ paskyroje padvigubėjo“, – teigė A. Skardžiuvienė.
Daugiausia kreipimųsi – lyties pagrindu
Praėjusiais metais Lygių galimybių kontrolierės tarnyba daugiausiai – 312 – kreipimųsi sulaukė dėl galimos diskriminacijos lyties pagrindu, tai sudarė 49 proc. visų kreipimųsi. Dėl diskriminacijos amžiaus pagrindu kreiptasi 98 kartus, negalios pagrindu – 83 kartus.
Stebint gautų skundų bei kontrolieriaus inicijuotų tyrimų pasiskirstymą pagal sritis tarnyba teigė, kad didžioji dalis tyrimų atlikta dėl galimų moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimų darbo santykių rinkoje.
Daugiausia tyrimų atlikta dėl galbūt diskriminuojančių darbo skelbimų, kuriuose darbdaviai atitinkamas pareigas dažniausiai užimti siūlė moterims, taip apribodami vyrų galimybes pretenduoti į skelbime nurodytas pareigas.
„Darbo skelbimuose tam tikros pareigybės, kurios Lietuvoje dar tradiciškai priskiriamos moterų dominuojamai sričiai, nurodomos moteriškosios giminės daiktavardžiu, pavyzdžiui, „pardavėja, kasininkė, valytoja, sekretorė, asistentė, apskaitininkė“. Tirti keli atvejai, kai darbo skelbimuose pretendentui buvo keliami lyties ir amžiaus reikalavimai“, – nurodoma tarnybos ataskaitoje.
Iš 261 skundo 2017 metais tarnyba sulaukė dviejų skundų dėl galimos diskriminacijos lytinės orientacijos pagrindu.
Anot tarnybos, toks mažas skaičius rodo, kad žmonės stengiasi nutylėti patiriamus įžeidimus, savo teisių apribojimus, mažiau palankų elgesį dėl lytinės orientacijos, jie linkę slėpti savo išgyvenimus, nes toks elgesys galbūt užtikrina jiems „saugesnę“ aplinką.
„Dėl vengimo viešai kalbėti apie kitokią nei heteroseksuali lytinę orientaciją, kuri visuomenėje dar suvokiama kaip netradicinė, išskirtinė lytinė orientacija, neatskleidžiami galimos diskriminacijos lytinės orientacijos pagrindu paplitimo mastai, nuslepiami galimo diskriminavimo atvejai“, – teigiama tarnybos ataskaitoje.
Iš viso pernai tarnyboje dėl galimos diskriminacijos gautas 261 skundas, 314 paklausimų ir 182 pasiteiravimai per socialinį tinklą „Facebook“. Palyginti su 2016 metais, pernai kreipimųsi į instituciją padaugėjo beveik penktadaliu.
Autorė: Erika Alonderytė
Vilnius, kovo 26 d. (BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
