Pastaruoju metu Lietuvoje intensyvėja diskusijos apie mokyklos misiją, jos vaidmenį ugdant savarankiškus, gebančius kurti sėkmingą asmeninį gyvenimą ir visuomenės gerovę asmenis. Geros mokyklos koncepcija kviečia kurti mokyklą, kuri ugdymą grindžia pamatinėmis humanistinėmis vertybėmis: prasmingumu, atradimais ir asmens ugdymo(si) sėkme, kuri savo veikloje vadovaujasi mokyklos bendruomenės susitarimais ir mokymusi. Ieškant būdų, kaip susikurti gerą mokyklą, dėmesys krypsta į „neskubančią“, visą dieną prasmingas veiklas mokiniams siūlančią mokyklą. Vis dažniau išgirstame apie visos dienos mokyklos idėją kaip būdą kitaip organizuoti ugdymą mokykloje ir už jos ribų. Svarstoma tokios mokyklos samprata, joje teikiamų paslaugų įvairovė ir jų poreikis, idėjos įgyvendinimo galimybės, kliūtys, kurias tektų įveikti, kad visos dienos mokykla taptų realybe. Siekiant išsiaiškinti visos dienos mokyklos kūrimo kontekstą, poreikį Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu atliktas „Visos dienos mokyklos paslaugų poreikio ir galimybių gauti šias paslaugas Lietuvoje“ tyrimas, kurio viena iš dalių buvo tėvų apklausa.
Ką mokinių tėvai mano apie visos dienos mokyklos poreikį?
Dauguma apklausoje dalyvavusių tėvų (87 proc.) mano, kad poreikis kurti visos dienos mokyklas yra. Tokį poreikį stipriau išsakė didmiesčiuose gyvenantys aukštąjį išsilavinimą turintys tėvai. Tėvai, kurių vaikai mokosi privačioje mokykloje arba mokykloje, kurioje ugdymo procesas jau vyksta pagal visos dienos modelį, dažniau išreiškė tokio modelio mokyklos poreikį nei tie tėvai, kurių vaikai lanko įprastos trukmės valstybines mokyklas. Kaimo vietovėse gyvenančių ir žemesnį išsilavinimą (pradinį, pagrindinį, vidurinį arba profesinį) turinčių tėvų grupėje buvo šiek tiek mažiau teigiančių, kad yra poreikis kurti visos dienos mokyklą. Visos dienos mokykla, tėvų manymu, aktualiausia priešmokyklinių grupių vaikams ir 1–4 klasių mokiniams. Kaip svarbias tikslines grupes tėvai nurodė specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus ir socialinę paramą gaunančių šeimų vaikus.
Kokius lūkesčius tėvai sieja su visos dienos mokykla?
Didžioji dalis tėvų visos dienos mokyklą įsivaizduoja kaip vietą, kurioje būtų sudarytos sąlygos atlikti namų darbus (70,4 proc.), kurioje vaikams būtų teikiamos socialinės (66,4 proc.) ir neformaliojo švietimo (60,8 proc.) paslaugos, būtų sudaryta galimybių gilinti akademines žinias (54 proc.). Tėvai, kurių vaikai lanko privačią mokyklą, dažniau nei tėvai, kurių vaikai lanko valstybinę mokyklą, visos dienos mokyklą sieja su savita ugdymo filosofija (atitinkamai – 80,4 proc. ir 39,1 proc.).
Tyrimo metu klausta ir apie papildomų sąlygų darbui ir poilsiui visos dienos mokykloje sudarymą. Tėvų nuomone, svarbu, jog visos dienos mokykloje būtų erdvių, skirtų ramiai leisti laiką, skaityti (93,7 proc.), bendrauti bei žaisti (92,2 proc.), sportuoti (87,6 proc.), individualiai mokytis savarankiškai ir atlikti namų darbus (83,7 proc.) bei dirbti mažose grupelėse (85,4 proc.). Skaitmeninės mokymosi erdvės savarankiškam darbui svarbą pažymėjo beveik trys ketvirtadaliai apklausos dalyvių (74,7 proc.). Du trečdaliai respondentų (69,8 proc.) svarbiu dalyku laiko tai, kad visos dienos mokykloje būtų poilsiui ir atsipalaidavimui pritaikyti baldai.
Paklausti apie visos dienos mokykloje reikalingos mokymosi pagalbos poreikį, kaip labai svarbius tėvai nurodė papildomus užsiėmimus, skirtus silpniau besimokantiems mokiniams (47,8 proc.), raštingumą (matematinį, kalbinį, skaitmeninį, gamtamokslį, finansinį, ekonominį) ugdančius užsiėmimus (47,7 proc.), individualias dalykines konsultacijas su mokytoju (51,2 proc.). Tyrimo rezultatai atskleidė ir socialinių, socioedukacinių paslaugų – psichologinės ir socialinės pedagoginės pagalbos (65,6 proc.), prevencinės veiklos vykdymo socialiai pažeidžiamų grupių vaikams (59,8 proc.) ir visiems mokiniams (57,3 proc.) – poreikį visos dienos mokykloje.
Kokius lūkesčius ir iššūkius, siejamus su visos dienos mokykla, atskleidžia švietimo bendruomenės diskusijos?
Visos dienos mokyklos aktualumas, įgyvendinimo galimybės, galimi iššūkiai buvo svarstomi ir švietimo bendruomenėje. Buvo organizuotos 6 viešosios konsultacijos regionuose, konferencija „Visos dienos mokykla: paskirtis, galimybės, iššūkiai“, kurių metu pristatytas visos dienos mokyklos sampratos bei jos įgyvendinimo modelių projektas. Ir viešųjų diskusijų, ir konferencijos dalyviai pripažino visos dienos mokyklos reikalingumą. Tikimasi, kad tokia mokykla bus patraukli mokiniams, bendruomeniška ir atvira, orientuota ne tik į akademinių pasiekimų gerinimą, bet ir į socialinių emocinių kompetencijų ugdymą. Atsižvelgiant į jau esamas visos dienos mokyklos praktikas, manoma, kad tokioje mokykloje stiprės savivalda, daugiau laiko bus skiriama saviraiškai, santykių puoselėjimui, bus mažiau skubos. Visos dienos mokyklų steigimas skatins mokyklų įvairovę, kuri geriau atlieps kiekvieno vaiko, vietos bendruomenių poreikius, suteiks realią pagalbą dirbančioms šeimoms derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus.
Svarstant visos dienos mokyklos įgyvendinimo ypatumus atkreiptas dėmesys į tai, kad dėl visos dienos mokyklų steigimo turėtų būti sprendžiama tariantis mokyklos steigėjui ir mokyklai. Sprendimai turėtų būti priimami ištyrus poreikį ir įvertinus esamas galimybes. Daugumoje diskusijų buvo akcentuojama, kad reikalingi žvalgomieji projektai. Svarbu išbandyti skirtingus modelius įvairiose vietovėse. Kaip didžiausius iššūkius kuriant visos dienos mokyklas diskusijos dalyviai įvardijo fizinių erdvių, pritaikytų ne tik užsiimti įvairia veikla, bet ir tinkamai pailsėti, trūkumą, specialistų stoką, papildomo finansavimo, metodinės pagalbos šią idėją įgyvendinančioms mokykloms poreikį.
Kokią mokyklą laikytume visos dienos mokykla?
Visos dienos mokykla suprantama kaip mokyklos veiklos organizavimo modelis, pasižymintis ilgesniu nei įprasta praleistu mokykloje laiku; formalaus ugdymo ir neformalaus švietimo derme; teikiama individualia mokymosi, švietimo ir socialine pagalba vaikui ir jo tėvams (globėjams, rūpintojams), aktyviu socialinių partnerių įtraukimu į veiklas, saugios aplinkos vaikui iki grįžtant į namus užtikrinimu ir maitinimo organizavimu. Esminė visos dienos mokyklos kūrimo nuostata – mokykla yra visos bendruomenės rūpestis bei įsipareigojimas tenkinti individualius vaiko ir jo šeimos poreikius, teikti savalaikę ir tikslingą pagalbą. Kaip esminiai visos dienos mokyklos principai akcentuojami kontekstualumas, kolegialumas ir socialinė partnerystė, lankstumas, geriausių vaiko poreikių tenkinimas ir vaiko visapusiško ugdymosi užtikrinimas, lygių galimybių užtikrinimas, ekonomiškumas, veiksmingumas ir sistemingumas.
Kaip galėtų būti organizuojamas ugdymas visos dienos mokykloje?
Atsižvelgiant į užsienio šalių patirtį, Lietuvoje esamas praktikas, tėvų apklausos rezultatus siūlomi du veiklos organizavimo visos dienos mokykloje modeliai – pailgintos dienos modelis ir integruotos dienos modelis.
Pailgintos dienos modelį sudaro dvi gana atskiros dalys: pirmąją dienos dalį vykstantis įprastas formalusis ugdymas ir antrojoje dienos pusėje vykdomas neformalusis mokinių švietimas, popamokinė priežiūra, švietimo pagalba vaikui ir jo tėvams (globėjams). Galimos dvi šio modelio įgyvendinimo alternatyvos.
Pagal pirmąją alternatyvą antroji dienos pusė, apimanti neformaliojo švietimo veiklas, būtų neprivaloma. Po rytinės dienos dalies remiantis tėvų ir vaikų poreikiais vaikas galėtų likti mokykloje antrąją dienos dalį ir įsitraukti į neformaliojo švietimo veiklas. Šioje dienos dalyje galėtų būti teikiama švietimo pagalba vaikui ir jo šeimai (pagalbos specialistų konsultacijos, mokymosi pagalba, savarankiškas mokymasis / pamokų ruoša, konsultacijos tėvams). Veiklos būtų vykdomos iki 16.00 ar 17.00 valandos. Tėvų prašymu, mokykla galėtų teikti vaikų priežiūros paslaugas bei organizuoti neformaliojo švietimo veiklas iki 18.00–19.00 val., kurios būtų finansuojamos iš tėvų įmokų.
Pagal antrąją alternatyvą antroji dienos dalis iki 16 ar 17 val. būtų privaloma, ji galėtų apimti neformaliojo švietimo veiklas, integruojamųjų programų, projektinės veiklos įgyvendinimą. Į antrosios dienos pusės veiklų įgyvendinimą rekomenduojama įtraukti socialinius partnerius ir kitus paslaugų teikėjus. Organizuojant antrosios dienos dalies veiklas labai svarbu sudaryti sąlygas vaikams pailsėti bei užtikrinti neformaliojo švietimo veiklų įvairovę. Vienas didžiausių iššūkių – būtinybė pritaikyti mokyklos erdves poilsiui ir skirtingo pobūdžio veiklų įgyvendinimui.
Integruotos dienos modelio atveju formalusis ugdymas ir neformalusis švietimas yra neatsiejami, vienas kitą papildantys, sukuriantys prasmingą ugdymąsi ir mokymąsi. Kuriant ugdymo turinį mokykloje remiamasi pasirinkta ugdymo kryptimi ar savita ugdymo filosofija (pavyzdžiui, sveikatingumo, kūrybiškumo ugdymo, akademinių pasiekimų gerinimo, visuminio ugdymo, katalikiško ugdymo ar kt.). Kuriamas lankstus ugdymo ir kitų veiklų organizavimo modelis: pamokų trukmė ir jų savaitinis išdėstymas gali įvairuoti, gali būti intensyvinamas tam tikrų dalykų mokymasis, ugdymo turinys gali būti įgyvendinamas projektiniu būdu. Visos dienos mokyklostvarkaraštyje turėtų būti numatyta laiko mokinių savarankiškam mokymuisi, poilsiui.
Įgyvendinant integruotos dienos modelį visų mokinių dalyvavimas turėtų būti privalomas, nes formaliojo ugdymo ir neformaliojo švietimo veiklos yra persidengusios ir neatsiejamos viena nuo kitos. Pasibaigus privalomoms mokyklos darbo valandoms pagal pageidavimus mokiniams gali būti organizuojama mokinių priežiūra ir papildomos neformaliojo švietimo veiklos.
Kaip jau minėta, kuriant visos dienos mokyklą svarbu atsižvelgti į kontekstą, tad kiekvienu atveju visos dienos mokykla bus kuriama kaip unikali mokykla. Pateikiami modeliai – tik siūlymai, kuriais remdamasi mokyklos bendruomenė galėtų kurti visos dienos mokyklą, atsižvelgdama į savo tikslus, mokyklos ir vietos bendruomenės poreikius, sąlygas, galimybes, socialinės partnerystės tinklą ir kitas aplinkybes.
Straipsnis parengtas Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu
