Kinijai atsisakant prezidento kadencijų ribojimo ir telkiant valdžią į vienas rankas, Lietuvos santykiai su Pekinu toliau suksis aplink ekonomiką ir iš esmės nesikeis, sako analitikai.
„Tai reikšmingai nepakeistų dvišalių santykių, nes tokio siūlymo įgyvendinimas tik konsoliduotų dabartinę vidaus politikos situaciją, o Lietuvos santykiai su Kinija pirmiausia yra orientuoti į ekonominius reikalus“, – BNS pirmadienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas.
„Nemanau, kad mūsų dvišaliams santykiams tai turės kokią nors įtaką. Juo labiau, kad šis sprendimas reikšmę praktiškai turės po dar penkerių metų“, – jam antrino politologas Tomas Janeliūnas.
Valstybinė Kinijos žiniasklaida sekmadienį pranešė, jog valdančioji Komunistų partija pasiūlė iš Konstitucijos pašalinti šalies prezidento ir viceprezidento dviejų iš eilės penkerių metų kadencijų limitą.
Toks sprendimas atvertų galimybes dabartiniam prezidentui 64-ių Xi Jinpingui (Si Dzinpingui) neribotai vadovauti antrai pagal dydį pasaulio ekonomikai, kur gyvena maždaug penktadalis pasaulio žmonių.
Pastaruoju metu Lietuvos politiniai ryšiai su Kinija yra aktyvesni – sausį su Xi Jinpingu susitiko Pekine viešėjęs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Pernai lapkritį Budapešte galimą didesnį Kinijos krovinių pervežimą per Lietuvą aptarė abiejų šalių premjerai Saulius Skvernelis ir Li Keqiuangas (Li Kečiangas).
Pekinas daug investuoja į infrastruktūros projektą „Viena juosta, vienas kelias“ ir tikisi, kad jis padės atgaivinti senovinius prekybos maršrutus iš Azijos į Europą ir Afriką.
Lietuvos prezidentūros duomenims, eksportas į Kiniją per pastaruosius metus išaugo 46 proc. ir sudaro 180 mln. eurų, dvišalė prekyba siekia 1 mlrd. eurų.
Visgi Lietuva į komunistinės Kinijos investicijas žiūri atsargiau nei kitos Rytų Europos šalys, pavyzdžiui, Vengrija ar Serbija.
Grėsmė piktnaudžiauti
Anot ekspertų, Xi Jinpingas per savo valdymo metus sugebėjo eliminuoti priešininkus.
Pasak jų, tai dar labiau konsoliduos prezidento galias, tačiau daugiau įtakos turės Xi Jinpingo santykiui su Komunistų partija, o ne visuomene.
Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro vyriausiojo koordinatoriaus Lino Didvalio, prezidento kadencijų ribojimo atsisakymas rodo, kad dabartinis Kinijos vadovas Komunistų partijoje nebeturi priešininkų.
„Daug kas tikėjosi, kad Kinijai turtingėjant ji taps vis labiau demokratiška, – BNS pirmadienį sakė ekspertas. – Bet šalis eina priešingu keliu ir tai rodo, kad Kinijoje galios centrai monopolizuojami ir netgi Komunistų partijos viduje nėra opozicinių struktūrų, kurios tokiam sprendimui priešintųsi“.
Nors siūlymą dar turės priimti Kinijos parlamentas, analitikai neabejoja, kad jis bus patvirtintas.
„Parlamentas Kinijoje iš esmės yra traktuojamas kaip štampuojantis Komunistų partijos sprendimus“, – teigė L. Didvalis.
Nuo 2013 metų prezidento pareigas einantis Xi Jinpingas antrąją kadenciją užsitikrino pernai lapkritį.
Pasak VU TSPMI profesoriaus T. Janeliūno, sprendimas neriboti prezidento kadencijų šiuo metu turės daugiau įtakos pačioje valdančiųjų komunistų partijoje.
„Nesiečiau šio sprendimo su posūkiu į griežtesnę kontrolę, bet atsiranda prielaidų tam, kad Kinijos partijos viduje iškiltų tam tikra vienasmenė institucija, kuri taps nekritikuotina, nekeičiama“, – teigė ekspertas.
„Anksčiau ar vėliau Xi Jinpingui kils grėsmė piktnaudžiauti tokia valdžia“, – pridūrė jis.
Tapo „nepamainomu“
Xi Jinpingas yra pirmas Kinijos lyderis gimęs po 1949-ųjų, kai Mao Zedongo (Mao Dzedongo) vadovaujami komunistai perėmė šalies valdymą per pilietinį karą.
Prezidento tėvas Xi Zhongxunas (Si Džongsunas) kovojo drauge su Mao Zedongu ir dirbo vicepremjeru, kol tapo vieno iš tuomečio Kinijos lyderio vykdytų politinių „valymų“ auka.
Nors tai lėmė sunkumus Xi Jinpingo šeimoje, jis pasirinko politiko kelią, užėmė įvairius partinius postus, kol galiausiai 2007 metais tapo komunistų vadovu Šanchajaus provincijoje. Taips pačiais metais Xi Jinpingas buvo patvirtintas Politinio biuro nuolatinio komiteto nariu.
Po Mao Zedongo valdymo Kinijos komunistai siekė išvengti galios koncentracijos vienose rankose ir todėl apribojo prezidento galias, daug jų perleisdami minėtam komitetui. Visgi tai galiausiai nulėmė sprendimų neryžtingumą, šalyje ryškėjo taršos, korupcijos problemos ir socialinė įtampa.
Tapęs prezidentu Xi Jinpingas perėmė galios svertus, ėmėsi kovos su korupcija ir stiprino visuomenės kontrolę, kad taptų galingiausiu Kinijos lyderiu per pastaruosius dešimtmečius.
Kitas jo žingsnis – vadovauti Kinijai iki gyvenimo pabaigos.
„Jau pernai iš esmės buvo požymių, kad dabartinis Kinijos vadovas yra ne tik stiprėjantis, įgaunantis politinę galią, bet ir viešai pripažįstamas kaip nepamainomas vadovas“, – sakė T. Janeliūnas.
„Kada buvo paskelbta, kad jo tezės tapo bemaž oficialios komunizmo ideologijos dalimi, (...) tai rodo, kad jis jau pripažįstamas kaip vienas svarbiausių veikėjų Kinijos komunizmo istorijoje“, – pridūrė jis.
Autorius: Saulius Jakučionis
Vilnius, vasario 26 d. (BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
