Seime registruoti net keli siūlymai įvesti šalyje progresinį gyventojų pajamų mokestį (GPM), juos Seimas svarstys artėjančioje pavasario sesijoje.
Šiuo metu mokame 15 procentų dydžio GPM. Jei būtų pritarta socialdemokratų pasiūlymui, atsirastų mokesčio laiptai. Atlyginimo dalis, viršijanti 1267 eurus „į rankas“ būtų apmokestinama 16 proc. dydžio GPM, 1892 eurus – 17 proc. GPM, 2508 eurus – 20 proc. dydžio GPM.
Ką tai reiškia? Tai, ko politikai žada nedaryti, bet daro nuolatos – mokesčių didinimą. Mokestinė našta išaugtų beveik kas dešimtam dirbančiajam.
Negi kažkam dar atrodo, kad sumokame per mažai? Darbo apmokestinimo našta gaunantiems vidutines pajamas Lietuvoje ne tik siekia Europos Sąjungos šalių narių vidurkį, bet lenkiame ir labiausiai išsivysčiusias valstybes – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalis nares. 2016 m. duomenimis, EBPO narėse reali mokesčių našta vidutiniškai siekė 36 proc., Lietuvoje – daugiau kaip 41 proc.
Jei atrodo, kad priėmus šį siūlymą mokesčiai didės nedaug – neapsigaukime. Būtų sukuriama tokia mokestinė sistema, kurioje mokestinė našta užprogramuota didėti. Ateityje kylant atlyginimams, žemiausiu – 15 proc. dydžio tarifu – bus apmokestinta vis mažesnė gyventojų pajamų dalis, todėl mokestinė našta tik sunkės.
Progresiniai mokesčiai atnešė gerovę Šiaurės šalių gyventojams – sako progresinių mokesčių fanai. Tačiau pamiršta paminėti, kad palyginti su jomis, Lietuvoje mokesčius siūloma didinti nuo ypač mažos sumos – 20 tūkst. eurų „ant popieriaus“ per metus. Pavyzdžiui, Švedijoje aukštesnis tarifas įsijungia ties 63 tūkst. eurų metinių pajamų. Kartu egzistuoja galimybė nuo apmokestinamųjų pajamų atskaityti palūkanas ar vykimo į darbą išlaidas, taip mažinant gyventojo mokestinę naštą. Danijoje didesnis GPM tarifas taikomas pasiekus 67 tūkst. eurų metinių pajamų ribą. Čia taip pat galioja galimybė atskaityti palūkanas ir vykimo į darbą išlaidas.
Pamirštama paminėti ir tai, kad pagal dabartinę sistemą Lietuvoje jau dabar egzistuoja mokesčių progresyvumas. Visų pirma, taip yra dėl neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD), kuris yra didesnis mažas pajamas gaunantiems asmenims. Dėl NPD taikymo daugiau uždirbantys asmenys šiuo metu moka didesnius mokesčius ir absoliučia suma, ir procentais. Progresyvumas atsiranda ir todėl, kad dešimtis kartų didesnes „Sodros“ įmokas mokantieji gali tikėtis vos kelis kartus didesnės pensijos.
Projekto rengėjai vertina, kad per metus į biudžetą būtų surenkama papildomai 105 mln. eurų. Tačiau tokios prognozės gali būti pernelyg optimistinės. Tikėtina, kad gali išaugti mokesčių vengimas ar sumažėti gyventojų paskatos užsidirbti daugiau. O kur dar papildomos išlaidos mokesčių administravimui. Daug uždirbantys asmenys yra mobilesni – jų ir užsienyje laukia patrauklios veiklos galimybės. Pajutę, kad ore sklando didėjančių mokesčių dvasia, jie bus linkę savo pajamas perkelti į žemesnio apmokestinimo šalis, todėl biudžeto lėšų galėtų netgi sumažėti.
2015 m. Lietuvos laisvosios rinkos instituto atlikto tyrimo duomenimis, „šešėlis“ darbo rinkoje sudarė apie 22 proc. Įvedus progresinius mokesčius, šešėline veikla užsiimančių ūkio subjektų dalis bei šešėlinė ekonomika neabejotinai išaugtų dar labiau. Didėtų motyvacija nelegaliai mokėti algas, viršijančias 1267 eurus „į rankas“. Kitaip tariant, atlyginimo dalis iki šios sumos galėtų būti mokama legaliai, o kita dalis būtų mokama nelegaliai arba ne darbo santykių pagrindu – vaišinant darbuotojus pietumis, gerinant jų darbo vietas ar organizuojant pramogas.
Progresinio tarifo modeliui kritiką galima tęsti ir tęsti. Poveikis investicinei aplinkai būtų tragiškas – investuotojai jau keiksnoja valdžią dėl niekaip nesulaukiamų „Sodros“ lubų. Užuot pagaliau jas įvedusi valdžia vėl ruošiasi krauti didesnę mokesčių kuprą. Visa tai turėtų neigiamų pasekmių Lietuvos konkurencingumui ir ekonominio augimo perspektyvoms.
Maža to, neigiamą poveikį turi jau vien kalbos apie tai. Mokestinės politikos nenuoseklumas yra signalas įmonėms, kad ekonominė politika šalyje nėra stabili, dažnai keičiama ir sunkiai prognozuojama.
Ieva Valeškaitė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė
