A.Matulas siūlo priverstinį gydymą dėl psichikos sutrikimų pratęsti iki savaitės

 Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys konservatorius Antanas Matulas siūlo priverstinį gydymą dėl psichikos sutrikimų be asmens sutikimo pratęsti nuo trijų dienų iki savaitės, tačiau psichikos sveikatos problemas kuruojančios organizacijos vadovė psichiatrė Nijolė Goštautaitė Midttun tvirtina, kad tokie siūlymai gali turėti neigiamą poveikį.

Lietuvos pašto skyrių pertvarka nėra prioritetinė – R.Masiulis

 Susisiekimo ministras Rokas Masiulis mano, jog ministerijos valdomo Lietuvos pašto skyrių pertvarka, uždarant apie 350 skyrių kaimuose, nėra prioritetinė, todėl nereikia skubėti jos įgyvendinti.

„Noriu atkreipti dėmesį, kad šią pertvarką pradėjo buvusi Vyriausybė. Mūsų politinei komandai dar tikrai reikės daugiau laiko įsigilinti į visus jos aspektus. Kita vertus, tai tikrai nėra pirmo svarbumo ar prioritetinė reforma“, - savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ pirmadienį rašo R.Masiulis.

L.Kukuraitis: nėščiosios sulaukia per mažai pagalbos

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sako, kad nėščiosios sulaukia per mažai pagalbos.

„Mūsų nėščiosios, ypač tos, kurios turi sunkumų su nėštumu, sulaukia per mažai pagalbos. Kartu su Seimu turėtume ieškoti geriausių būdų, kaip tai užtikrinti. Moteris turėtų teisę konsultacijai tiek psichologinei, jeigu yra sunkumų, yra svarstymų apie nėštumo nutraukimą – turėtų būti psichologinė konsultacija“, – LRT radijui sakė ministras.

Privataus miško vidinės miškotvarkos projektas – svarbus miško savininko dokumentas

Kada reikalingas miškotvarkos projektas

Privačių miškų savininkai ūkininkauja vadovaudamiesi kvalifikuotų miškininkų parengtais vidinės miškotvarkos projektais, kuriuose pateikiama informacija apie miško valdą, numatomi būtini ar galimi miško savininko veiksmai. Miškų įstatyme numatyta, kad miškotvarkos projektai rengiami visoms privačioms miškų valdoms ir skiriami konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti, o miško savininkai turi laikytis privalomų vykdyti miškotvarkos projekto dalių – pagrindinių kirtimų dešimtmečio normos, miško atkūrimo bei aplinkosaugos reikalavimų. Valdantys daugiau kaip 500 hektarų miško privalo neviršyti metinės pagrindinių miško kirtimų normos, kuri nurodoma miškotvarkos projekte.Jei ketinate pasinaudoti Europos Sąjungos parama arba norite gauti kompensaciją už aplinkosauginius apribojimus – jums, nepriklausomai nuo miško valdos ploto, taip pat bus reikalingas vidinės miškotvarkos projektas.

Savižudybių prevencija Lietuvoje: nei strategijos, nei ją įgyvendinti apsiimančios institucijos

 Savižudybių mastas Lietuvoje pastaraisiais metais mažėja labai lėtai, be to, šalyje trūksta gerai organizuotos pagalbos sunkumus patiriantiems žmonėms. Tai atskleidė savižudybių prevenciją ir pagalbą asmenims, susijusiems su savižudybės rizika, vertinęs auditas.

Gyventojų mirtingumo dėl savižudybių rodiklis (standartizuotas) 2015 m. Lietuvoje siekė 30,41 atvejo 100-ui tūkst. gyventojų. Lietuvos sveikatos strategijoje nustatyta per ateinančius trejus metus šį skaičių sumažinti 36 proc., iki 19,5 atvejų, o 2025 metais – net 60,5 proc., iki 12  atvejų. Tačiau pastaraisiais metais – nuo 2012 m. iki 2015 m. – jį pavyko sumažinti vos 1,6 proc. Aukščiausiosios audito institucijos atliktas auditas atskleidė, kad Lietuvoje trūksta ir sprendimų bei priemonių, galinčių padėti pakeisti padėtį.

A.Veryga telkia specialistus kurti savižudybių prevencijos modelį

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga žada, kad bus parengtas savižudybių prevencijos modelis, aiškiai nustatantis, kas ir kaip turi reaguoti į ketinimą nusižudyti ar į pačius savižudybių atvejus.

Valstybės kontrolė penktadienį paskelbė audito išvadas, kad Lietuva neturi savižudybių prevenciją apibrėžiančios strategijos, taip pat ir vienos atsakingos institucijos, kuri strategiją galėtų įgyvendinti. Auditoriai pasigedo ir konkrečios pagalbos teikimo su savižudybių rizika susijusiems asmenims schemos.

Kauno policija rado, įtariama, vogtų antikvarinių ir kitokių vertingų daiktų

 Kauno apskrities policijos pareigūnai kratų metu rado, įtariama, vogtų įvairių daiktų, tarp jų – papuošalai, kolekcinės monetos, sidabriniai įrankiai ir antikvariniai daiktai bei technika.

„Nustatinėjama, ar daiktai vogti – pagal turimą informaciją, jie yra galimai vogti“, – žurnalistams penktadienį sakė Kauno Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos viršininkas Raimondas Baltaduonis.

Kratos bute Kaune atliktos vasario 20 dieną, atliekant ikiteisminį tyrimą.

Prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl prezidentės šmeižimo

 Ketvirtadienį gavę informacijos apie socialiniame tinkle skelbiamus šmeižikiškus ir žeminančius Lietuvos prezidentę įrašus, Klaipėdos prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Kaip penktadienį pranešė prokuratūra, nustačius asmenį, įtariamojo klaipėdiečio namuose atlikta krata, paimti tyrimui reikšmingi duomenys, asmuo sulaikytas ir apklaustas.

Nepilnamečiams – tik su tėvų sutikimu

     Pastaruoju metu, ypač tarp jaunimo, populiarėja įvairiausios grožio procedūros: blakstienų klijavimas, nagų priauginimas, gelinis nagų lakavimas, auskarų vėrimas į įvairias kūno vietas ir kt. Tuo pačiu žiniasklaidos priemonėse vis dažniau pasirodo straipsniai, nuotraukos, vaizdo medžiaga, kur kalbama apie įvairias šių procedūrų komplikacijas, kai klientėms gresia apakimas, kitokios ligos. Paauglės taip pat nori puoštis, tačiau tėvai nuogąstauja dėl pasekmių, todėl „Būdas žemaičių“ pasidomėjo, kokia padėtis Mažeikių kirpyklose.

M. Rostropovičiui atminti skirtame koncerte – grojančių vaikų parama sergantiems

Kad mecenatystė, kaip ir labdara ar tiesiog geri darbai – ne savaime atsirandančios, o nuo mažens brandinamos vertybės, galėsime įsitikinti kovo 26-ąją, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje ar patogiai įsitaisę prie televizijos ekranų. Jau trečius metus iš eilės organizuojamas labdaringas koncertas, kuriame gros M. Rostropovičiaus fondo remiami jaunieji muzikantai, o visos surinktos lėšos bus skiriamos sergantiems vaikams. Projekto „Vaikai vaikams. Dedikacija Maestro“ globėjas – jo ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus.

Vilnius ir Palanga turės oro tiltą su Rusijos kultūros sostine

Rusijos kultūros sostine tituluojamas Sankt Peterburgas jau nuo pavasario pabaigos iš Lietuvos vėl bus pasiekiamas oru. Apie naują skrydžių kryptį iš Palangos bei apie į Vilnių sugrįžtantį maršrutą paskelbė Rusijos oro linijų bendrovė „RusLine“.

Aviakompanijos skrydžiai į Sankt Peterburgą iš Vilniaus oro uosto bus pradėti vykdyti gegužės 22 d., o iš Palangos – birželio 10 d.

Urėdijų pertvarką visiškai remia ir šalies Prezidentė

Viešojoje erdvėje kaistant diskusijoms dėl Aplinkos ministerijos inicijuotos valstybinių miškų ūkio valdymo reformos, šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė urėdijų pertvarką, kaip ir geležinkelių bei Registrų centro, pavadino kovos su nomenklatūrinio valdymo ir korupcija simboliu.

L. Linkevičius: Vašingtone Lietuva matoma kaip patikima sąjungininkė

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius vasario 23 dieną Vašingtone susitiko su JAV transliuotojų tarybos (Broadcasting Board of Governors) vadovybe, dalyvavo tyrimų centro „Atlantic Council“ diskusijoje ir Valstybės atkūrimo dienai skirtame renginyje ambasadoje.

Susitikime su Transliuotojų tarybos vadovu Johnu Lansingu ir Tarybos pirmininku Kenu Weinsteinu L. Linkevičius padėkojo už Lietuvai dovanotą siųstuvą, skirtą „Radio Free Europe/Radio Liberty“ (RFE/RL) transliacijoms į Rusiją ir Baltarusiją.

Rektoriai šiandien renkasi aptarti universitetų jungimosi klausimą

Vasario 20 d. pasibaigė terminas, per kurį universitetai, regionų atstovai, turėjo pateikti LR Vyriausybei pasiūlymus dėl aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo galimybių. Jų aptarti šiandien Vilniaus Gedimino techniko universitete (VGTU) renkasi universitetų rektoriai bei Švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas.

Jurgos Ivanauskaitės premija – rašytojui Rimantui Kmitai

Devintuoju Jurgos Ivanauskaitės premijos laureatu tapo rašytojas Rimantas Kmita. Autorius užvertintas už debiutinį romaną „Pietinia kronikas“ („Tyto alba“). Premija bus įteikta vasario 26-ąją Vilniaus knygų mugės metu. J. Ivanauskaitės premija kasmet skiriama ne vyresniam kaip 45 metų autoriui už geriausią lietuvių literatūros kūrinį, atitinkantį formuluotę „Už laisvą, atvirą ir drąsią kūrybinę raišką“, išleistą per dvejus kalendorinius metus. 45-erių amžiaus riba pasirinkta norint susieti ją su šviesaus atminimo rašytojos gyvenimo ir kūrybos trukme.

Turizmo departamentas įspėja dėl „HotelsNet“ nesąžiningumo

 Valstybinis turizmo departamentas įspėja apie galimai nesąžiningą ir neteisėtą kelionių pardavimo agento „HotelsNet“ ir jo direktoriaus Liutauro Jonaičio veiklą.

Departamentas pranešė, kad turistai skundžiasi dėl apmokėtų, bet nesuteiktų paslaugų, negrąžinamų pinigų už nesuteiktas turizmo paslaugas, vengimo spręsti problemas.

Dėl skandalingų Šilainių poliklinikos sutarčių kreipėsi į teismą

Kauno miesto savivaldybė trečiadienį kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl skandalingų sutarčių, kurias buvęs Šilainių poliklinikos direktorius Vidmantas Obelienius pasirašė su jo sūnumi siejamomis įmonėmis. Į miestui nepalankias sutartis buvo sudėti teisiniai saugikliai, neleidžiantys jų nutraukti be didelių nuostolių, todėl nuspręsta eiti teisiniu keliu.

Vilniuje prasideda tarptautinė knygų mugė

Ketvirtadienį Vilniuje, parodų centre „Litexpo“, prasideda iki sekmadienio truksiantis vienas svarbiausių šalies kultūros renginių – tarptautinė knygų mugė.

Šiųmetinėje mugėje laukiama svečių iš 15 užsienio šalių, pagrindinis akcentas bus žmonės, savo darbais, kūriniais ir idėjomis garsinantys Lietuvą.

Lietuva didžiuojasi savo jaunaisiais talentais

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikė padėkos raštus tarptautiniuose konkursuose nugalėjusiems Lietuvos muzikams. 

Šiemet valstybės vadovė apdovanojo 23 konkursų nugalėtojus. Laureatų gretose – 20 solistų ir trys ansambliai, užėmę pirmąsias vietas arba iškovoję didžiuosius prizus konkursuose Austrijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse. 

Mokslininkai aptiko septynių Žemės dydžio egzoplanetų sistemą

Neseniai atrastos septynios apytikriai Žemės dydžio planetos, besisukančios aplink vieną mažą žvaigždę, suteikia puikių galimybių ieškoti nežemiškos gyvybės už mūsų Saulės sistemos ribų, trečiadienį paskelbė tyrėjai.

Visos septynios planetos yra maždaug vienodo dydžio ir masės, kaip ir mūsiškė. Jos beveik neabejotinai sudarytos iš uolienų, o trys patenka į zoną, kurioje gali būti skysto vandens, sakoma žurnale „Nature“ paskelbtoje studijoje.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode