Vyriausybė trečiadienį nepritarė Seimo „valstiečių“ frakcijos atstovės Ligitos Girskienės siūlymui leisti žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas.

Prezidentas Gitanas Nausėda iš pareigų antradienį atšaukė šešis Lietuvos ambasadorius: Ukrainoje, Vokietijoje, Čekijoje, Sakartvele, Airijoje ir Suomijoje.

Diplomatai atšaukti pasibaigus kadencijoms.

Seimas spręs, ar nuo 2025 metų gegužės įpareigoti bankus ir kitas kredito įstaigas leisti pasirinkti palūkanų rūšį už gyventojų imamas būsto paskolas.  

Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas sako, kad Europos Sąjungai (ES) būtina diskutuoti ne tik dėl pelno iš įšaldyto Rusijos turto, bet ir viso turto skyrimo Ukrainai.  

Tai jis sakė Bendrijos finansų ministrų tarybai (ECOFIN) antradienį patvirtinus planą, pagal kurį iš įšaldyto Rusijos centrinio banko turto gautas pelnas būtų panaudotas Ukrainai apginkluoti.

Kauno savivaldybės tarybai antradienio posėdyje bus teikiamas svarstyti sumažintos taršos zonos senamiestyje projektas, kuriuo siekiama mažinti tranzitinį eismą apmokestinant kai kuriomis gatvėmis važiuojančius automobilius.

Dar vienos kadencijos prezidento poste siekiantis Gitanas Nausėda sako antrame ture besitikintis 75 proc. rinkėjų palaikymo.

„Aš galbūt labiau referuočiau į tuos pasitikėjimo rodiklius, kurie reguliariai yra skelbiami ir pagal kuriuos matyti, kad mane palaiko arba teigiamai vertina apie 75 proc. gyventojų. Atvirkščiai – premjerę teigiamai vertina apie 25 procentai. Galbūt tas santykis ir galėtų būti panašus“, – interviu LRT laidoje „Dienos tema“ pirmadienį sakė šalies vadovas.

Antradienį, Pilietinio pasipriešinimo dieną, pirmąkart Lietuvoje organizuojamas nacionalinis žinių patikrinimo konkursas – Pilietiškumo egzaminas.

Tiek Lietuvoje, tiek užsienyje gyvenantys piliečiai kviečiami pasitikrinti žinias apie pilietiškumą ir visuotinę gynybą.

Neišsprendus dvigubos pilietybės išplėtimo klausimo referendumu, galima būtų svarstyti mažinti jo kartelę, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

„Jeigu tikrai pasiduodame, keliame rankas ir sakome, kad negalime išspręsti problemos, galime eiti šiuo keliu (keisti Referendumo įstatymą – BNS), bet čia iškyla daug kitų klausimų, nes jūs suprantate apie kokį Konstitucijos skyrių mes kalbame“, – interviu LRT laidoje „Dienos tema“ pirmadienį sakė G. Nausėda.

Po penkerių metų surengtas antrasis bandymas pakeisti Konstituciją išplečiant dvigubos pilietybės suteikimo galimybes irgi buvo nesėkmingas.

Naujausiais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, suskaičiavus absoliučią daugumą balsų, referendume dalyvavo 1 mln. 396 tūkst. 828 arba 59 proc. rinkėjų.

Nauji prezidento rinkimai – varžovai tie patys: po penkerių metų pertraukos antrajame ture vėl susitiks Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė.

Tai rodo pirminiai Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys. Suskaičiavus didžiosios dalies šiemet prezidento rinkimuose balsavusių rinkėjų valią, G. Nausėda surinko 44 proc. balsų, I. Šimonytė – 19 procentų.

Prezidento rinkimuose šiemet dalyvavo daugiausia rinkėjų nuo 1997-ųjų – 59,37 procento.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, sekmadienį savo valią pareiškė 47,78 proc. rinkėjų. Dar 11,59 proc. jų balsavo iš anksto. 

Penktadienį Lietuvoje prasideda balsavimas namuose renkant prezidentą ir referendume išsakant poziciją dėl dvigubos pilietybės įteisinimo.

Balsuoti namuose turi teisę rinkėjai su negalia, juos namuose slaugantys asmenys, dėl ligos nedarbingi žmonės ir rinkėjai, sulaukę 70 ir daugiau metų.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda bei premjerė Ingrida Šimonytė ragina Europos Sąjungą (ES) dar labiau griežtinti sankcijas Rusijai dėl jos karo Ukrainoje, stiprinti Bendrijos gynybos pramonę.

Šalies vadovai šią poziciją išreiškė ketvirtadienį po susitikimų su Lietuvoje viešinčia Europos Komisijos (EK) pirmininke Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienio sprendimu nutraukė teiseną byloje dėl studentų priėmimo į aukštąsias mokyklas ministro įgaliojimu, nes atnaujintoje įstatymo redakcijoje šios nuostatos nebeliko.

Anot KT, nuo šių metų sausio 1-osios įsigaliojus įstatymo pakeitimams, teisinis reguliavimas, nustatantis studentų priėmimo tvarką, iš esmės pakito – jame nebeliko grupės parlamentarų ginčijamų nuostatų, kad priėmimą centralizuotai vykdo ministro įgaliota institucija.

Ketvirtadienį Rusijai minint Sovietų Sąjungos (SSRS) pergalę prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare, į kapines pažymėti gegužės 9-osios tradiciškai vyko ir dalis Lietuvos rusakalbių.

Lietuvos žvalgybai vadinamosios Pergalės dienos išvakarėse įspėjus apie galimas provokacijas, policija teigia iki ankstyvos popietės jokių incidentų nefiksavusi.

Pilietinei iniciatyvai „4 milijonų Lietuva“ nepavykus žiniasklaidoje paskelbti dvigubos pilietybės referendumą reklamuojančių klipų, žinomi atlikėjai nusprendė balsavusiems jame surengti neatlygintiną koncertą.

Kaip ketvirtadienį paskelbė iniciatyvos organizatorė Marija Šaraitė, balsavusiems referendume skirtas koncertas rinkimų sekmadienio vakarą vyks Vilniaus Rotušės aikštėje.

Paskutinėje straipsnių ciklo, kuriame prezidento posto siekiantys kandidatai į atsako į BNS užduotus klausimus, dalyje pateikiame atsakymus apie Lietuvos teismus ir teisėsaugą.

Prezidento posto siekiančių politikų teiravomės jų nuomonės apie teisėjų atrankos mechanizmą, kaip tapę prezidentais skaidrintų teismų sistemą ir kovotų su korupcija, domėjomės, kaip vertina teisėsaugos darbo kokybę ir kas, jų nuomone, turėtų daugiau uždirbti – teisėjas ar prokuroras.

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui įpareigoti darbdavius kasmet tikrinti, ar su vaikais dirbantieji nėra teisti už seksualinius nusikaltimus, o to nepadarius – skirti baudas.

Toks patikrinimas vyktų asmeniui pateikus neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodą. Apie svarstymus jį įteisinti pradėta kalbėti pernai rugpjūčio pabaigoje. Dabar įstatymų pataisos keliaus į Seimą.

Dalyje Vilniaus ir Kauno teritorijų per karines pratybas imituojant komendanto valandą, vėlų antradienio vakarą vykdyti inscenizuoti ginkluotų asmenų sulaikymai, tuo metu sostinės policija nustatė penkis neblaivius vairuotojus, sulaikytas ir vienas narkotikų turėjęs asmuo.

Apie 50 komendantiniams vienetams priklausančių šaulių kartu su keliais policijos ekipažais nuo antradienio 22 valandos vakaro iki trečiadienio 5 valandos ryto Vilniaus Viršuliškių ir Aukštųjų Panerių mikrorajonuose stabdė ir tikrino automobilius, vairuotojų dokumentus, kontroliavo teritoriją.

Vyriausybė trečiadienį nepritarė Seimo nario Justo Džiugelio siūlymui už raginimus lošti ir neteisėtai organizuojamus azartinius lošimus taikyti ne tik baudas, bet ir laisvės atėmimą iki ketverių metų.

Nepritarti parlamentaro inicijuotoms Baudžiamojo kodekso pataisoms, kurioms pernai gruodį Seime pritarta po pateikimo, siūlė Teisingumo ministerija.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė parlamentaro siūlymui įpareigoti šalies vadovus keltis į Turniškes.

Tokius įstatymų pokyčius inicijavo konservatorius Matas Maldeikis. Pagal jas, prezidentas ir ministras pirmininkas turėtų apsigyventi tarnybinėse rezidencijose. Jos įrengtos Vilniaus pakraštyje, Turniškėse, uždaroje aptvertoje ir saugomoje teritorijoje. Šis klausimas dabar grįš į Seimą.

2024 m. gegužės 8 d., Kaunas. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad gyventojams, kurie turėjo, tačiau nepateikė pajamų deklaracijos, pradėjo siųsti priminimus. Pirmieji jų sulaukė 24 tūkst. gyventojų, kurie praėjusiais metais vykdė individualią veiklą. Priminimai bus siunčiami dalimis per Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS).

Seimas po svarstymo pritarė Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo projektui, kuriuo siekiama nuo liepos į valstybės vykdomus karinės technikos įsigijimus įtraukti Lietuvos įmones ir netaikyti viešųjų pirkimų reikalavimų.  

Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą, pastaroji ragina Lietuvą tarpusavio santykiuose „žvelgti į priekį“.

„Suprantame, kad šiuo metu Lietuvoje vyksta rinkimų kampanija, – rašoma trečiadienį BNS pateiktame atstovybės komentare. – Taivaniečių atstovybė Lietuvoje norėtų dar kartą pabrėžti, kad mūsų atstovybės pavadinimas grindžiamas abiejų šalių vyriausybių bendru sutarimu po daugybės dvišalių konsultacijų.“

Numatomą ribinį 7 tūkst. šauktinių skaičių, leidžiantį faktiškai įvesti visuotinį šaukimą į kariuomenę, tikimasi pasiekti per penkerius metus, sako krašto apsaugos ministras.

„Aišku, tai nebus iš karto. Pradžia bus saikinga. (...) Pasiekti 7 tūkst. šauktinių, manome, kad galėtume per penkerius metus“, – antradienį BNS sakė Laurynas Kasčiūnas.

Danijoje su šalies parlamento vadovu antradienį susitikusi Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžė šalių ekonominio, politinio ir gynybos bei saugumo bendradarbiavimo svarbą.

„Šiuolaikinių iššūkių ir neapibrėžtumo fone akivaizdu, kad mūsų partnerystė dar nebuvo tokia reikšminga, kaip dabar. Privalome išnaudoti visas dvišalių, regioninių ir tarptautinių santykių galimybes. Nes stiprindami ekonominį, politinį, kolektyvinės gynybos ir saugumo, kitų sričių bendradarbiavimą Šiaurės ir Baltijos šalių regioną padarysime konkurencingesnį, saugesnį ir labiau klestintį“, – po susitikimo su Folketingo pirmininku Sorenu Gade (Siorenu Gade) sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Antradienį Lietuvoje prasideda balsavimas iš anksto renkant prezidentą, išsakant poziciją dėl dvigubos pilietybės įteisinimo.

Dėl prezidento posto varžosi aštuoni politikai.

Tęsdami straipsnių ciklą, kuriame prezidento posto siekiantieji atsako į BNS užduotus klausimus, antrojoje jo dalyje pateikiame kandidatų atsakymus apie Lietuvos užsienio politiką.

Vokietijos kariuomenėje Lietuvoje vykdant plataus masto pratybas, generolas Valdemaras Rupšys sako, kad karių perdislokavimas iš vienos šalies į kitą vyksta sklandžiai, o tai – pagrindinis mokymų akcentas.

Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) patikrinus į Europos Parlamentą (EP) kandidatuojančių partijų rinkėjų parašus, septynios politinės jėgos įveikė 10 tūkst. parašų kartelę.